Kuo svaigindavosi Klaipėdos gyventojai iki XIX amžiaus

Kuo svaigindavosi Klaipėdos gyventojai iki XIX amžiaus

Viena geidžiamiausių prekių viduramžių ir naujųjų laikų Europoje buvo įvairių rūšių svaigieji gėrimai. Klaipėdos, kaip jūrų uosto, geografinė situacija ir komunikacijos galimybės nuo pat XIII amžiaus, o ypač naujaisiais laikais, šiai prekei plačiai atvėrė vartus.

Gėrimai buvo laikomi ar transportuojami statinėse, o nuo XVII a. - ir stikliniuose buteliuose, kurie ilgainiui tapo vienu ryškiausių svaigiųjų gėrimų vartojimo kultūros simbolių. Į butelius supilstyti gėrimai XVII-XIX amžiais neabejotinai patekdavo ir ant Klaipėdos miestiečių stalo - namuose, smuklėse, restoranuose ar kitur. Tai mums rodo archeologinių tyrimų metu Klaipėdoje surinkti "įkalčiai".

Svaigiųjų gėrimų vartojimo ištakas Klaipėdoje turėtumėme sieti su pilimi, kurią Vokiečių ordinas pastatė Dangės upės žiotyse. Jeigu tikėsime Eiliuotosios Livonijos kronikos eilėmis, toji naujoji pilis maistu buvo ypač gerai aprūpinta. Midus, alus, rečiau vynas XII-XIII amžių kontekste kronikoje neatsiejami nuo žodžių "valgis", "puota" ar "vaišės". Nenuostabu, kad nemenką dalį laivais atvežtų maisto produktų pilyje tuo metu galėjo sudaryti ir svaigieji gėrimai.

Svaigiuosius gėrimus, skirtingai nei kitas maisto atsargas, Ordinas sandėliuodavo pilies konvento rūsyje. Nevietinis Vismaro, Dancigo ar Karaliaučiaus alus XV a. pirmojoje pusėje buvo tiekiamas statinėse (Tonnen), o jo pristatymo į Klaipėdą išlaidas apmokėdavo pati Ordino kasa...

Svaigiųjų gėrimų pasigamindavo ir patys klaipėdiečiai. Vietinė ir tarptautinė svaigiųjų gėrimų rinka Klaipėdoje buvo nuolat reguliuojama griežtais įstatymais. Griežti reikalavimai buvo taikomi ne tik tokių gėrimų tiekėjams, bet ir jų vartotojams.

Pagal XVII a. antrojoje pusėje Klaipėdoje įsigaliojusius nuostatus, šventes miestiečiai turėdavo švęsti galbūt ne visai taip, kaip jiems norėdavosi. Buvo draudžiama "sekmadieniais ir švenčių dienomis, prieš ir po vidurdienio, kol vyksta pamaldos, o per tris didžiausias šventes - ištisą dieną pilstyti vyną, midų, alų bei degtinę arba sėdėti svečiuose".

Klaipėdos apylinkėse gyvenusiems lietuviams grėsė baudos už daugiau nei dviejų statinių alaus ištuštinimą per sužadėtuves ar vestuves, kurių nebuvo leidžiama švęsti ilgiau nei vieną dieną.

Reglamentuojamos buvo ir laidotuvių apeigos, kurios turėjo būti tuoj pat nutraukiamos, jei "prie mirusiųjų, kol jie nepalaidoti, didelis bruzdesys, prašmatnumas, rijimas ir girtuokliavimas vyksta. Krikštynų ir laidotuvių alui išgerti buvo skiriama tik pusė dienos".

Sunku pasakyti, ar šiais nurodymais buvo siekiama spręsti miestiečių girtuokliavimo problemas, ar priversti juos būti taupesnius. O išlaidauti nuo XVII a. antrosios pusės tikrai buvo dėl ko...

Gėrimais pakrauti laivai į Klaipėdą atplaukdavo iš įvairių Baltijos jūros regiono bei Vakarų Europos uostų. Jie buvo atvežami skirtingais kiekiais, įvairių matų tarose. Kaip ir tabakas, tai buvo dominavusi Klaipėdoje kolonijinė prekė, skirta labiau prabangai nei kasdieniam vartojimui. Iš visų atvežamų svaigiųjų gėrimų rūšių populiariausias buvo vynas. 1664-1722 m. Klaipėdos muitų knygose randame 15 skirtingų vyno rūšių, kurios skyrėsi pagal gamybos vietą, spalvą, vynuogių veislę ir kitus požymius...

Svaigieji gėrimai nuo XVII a. antrosios pusės buvo transportuojami ne tik statinėse, bet ir stiklinėje taroje. Nuo XVIII a. pirmojo dešimtmečio atvežamų butelių kiekis Klaipėdoje proporcingai augo. Archeologai Klaipėdoje randa įvairių formų stiklinių butelių ar jų liekanų. Tai - pusrutulio, suspausto pusrutulio, cilindro formų, taip pat keturbriauniai bei daugiabriauniai buteliai. Skirtingų formų buteliai turi savas atsiradimo rinkoje priežastis ir kilmės šaknis. Pagal stiklinio butelio formą galima nustatyti jo paskirtį, t. y. gėrimo, išpilstyto į šį taros indą, rūšį.

Neretai stikliniai buteliai būdavo žymimi antspaudais, t. y. ant nedidelio stiklo lopinėlio, naudojant metalinį ar molinį spaudą, buvo įspaudžiamos raidės, piešiniai ar kitokie ženklai, turėję informacinę prasmę. Toks antspaudas gamybos proceso metu "guldavo" ant stiklinių butelių korpuso ar petelių. Kiek vėliau reljefinėmis raidėmis, skaičiais ar kitais ženklais imta žymėti ir kamščiui prie butelio pritvirtinti skirtas juosteles.

Stiklinius, visų pirma storasienius, vyno butelius, o tokių randame ir Klaipėdoje, žymėti antspaudais pradėta XVII a. viduryje.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder