Sergejus Maslobojevas apie vaikystės svajones, mokyklos laikus ir šposus

Sergejus Maslobojevas apie vaikystės svajones, mokyklos laikus ir šposus

"Vaikystėje su didžiuliu susidomėjimu stebėdavau filmus apie Arnoldą Švarcenegerį ir svajodavau būti panašus į jį. Mane žavėjo jo jėga, drąsa ir didžiuliai raumenys. Tuomet buvo sudarytas toks įvaizdis, kad raumeningi vyrukai gali viską", - su šypsena veide "Savaitės ekspreso" rubrikai "Vaikystėje aš svajojau būti" pasakojo vienas geriausių Lietuvos kovotojų, pasaulio kikbokso čempionas, "Metų klaipėdietis" Sergejus Maslobojevas.

Jis pamena, kad žiūrėdavo kovinius filmus ir kai kuriuos epizodus bandydavo atkartoti.

"Mokydavomės, "lupdavomės" ir panašiai. Tai darydavome su devyneriais metais vyresniu savo broliu (iš pirmosios tėčio santuokos. Aut. past.). Brolis mane nuo vaikystės mokė muštis. Tiksliau, mane "lupdavo" ir auklėjo taip, kad ateityje sugebėčiau už save pastovėti. Tuomet buvo tokie laikai, kai per TV ekranus dominavo koviniai kino filmai. Mano svajonė buvo tokia: aš užaugsiu ir galėsiu įveikti visus. Turbūt pusė mano kieme augusių berniukų turėjo panašią svajonę. Panaši filosofija buvo ir mano vyresniojo brolio.

Štai toks Sergejus Maslobojevas buvo vaikystėje.

Deja, 1994 metais atsitiko nelaimė - jis nuskendo Baltijos jūroje ir su šiomis kovotojo svajonėmis likau aš vienas... Klaipėdoje užaugau Mogiliovo rajone, ten buvo visko. Reikėjo mokėti apsiginti", - akcentavo Sergejus.

"Manau, kad kiekvienas žmogus turi turėti savo svajonių. Tai ir padaro gyvenimą žavų", - sakė S. Maslobojevas.

Treniravosi ant betono

Nenuostabu, kad vedinas šios svajonės klaipėdietis pasirinko kovinius menus.

"Iš pradžių su draugais lankėme "Titaniko" sporto klubą, vėliau treniravomės Klaipėdos "MuayThai Imperijoje". Buvo ir toks periodas, kai Klaipėdos miesto centre, prie picerijos "Bambola", nuomojomės patalpas ir treniravomės tiesiog ant betono. Bėgdavome ir nuo grindinio kildavo dulkės. Kosėdavome, čiaudėdavome, durys žiemą nuo šalčio būdavo visos baltos - apšerkšnijusios. Nebuvo nei dušų, nei nieko. Po treniruočių važiuodavome namo praustis. Nesiskundėme, treniruodavomės ir siekėme savo tikslų. Dabar jaunimas yra išpuikęs, nori idealių sąlygų, tačiau būtent tokios sąlygos, kuriomis aš treniravausi, mane ir užgrūdino", - akcentavo Sergejus.

Jis vaikystėje ir paauglystėje lankė sunkiąją atletiką ir net buvo tapęs Lietuvos jaunimo čempionu.

"Kai lankiau sunkiąją atletiką, važiuodavau mieste ir matydavau kabančius Ramūno Vyšniausko plakatus. Tai buvo tarsi Klaipėdos miesto sporto veidas. Visada svajojau tapti Klaipėdos veidu. Kai praėjusiais metais tapau "Metų klaipėdiečiu", tai buvo tarsi svajonės išsipildymas", - pabrėžė S. Maslobojevas.

Jaunėlis Sergejus Maslobojevas su vyresniu broliu ir pussesere.

Mokykloje - dūminės petardos

Prakalbus apie mokyklos laikus, S. Maslobojevas prisipažino, kad nebuvo šventas ir dažnai įsiliedavo į draugų sugalvotas šunybes.

"Jei kas iš draugų sugalvodavo pabėgti iš pamokų, prie jų prisijungdavau.

Žaisdami, tiksliau dūkdami, ne kartą buvome ir sudaužę mokyklos langus ar vazą. Pamenu, kad vienu metu iš salietros gamindavomės ir dūmines petardas, buvome įmetę į vieną iš kabinetų.

Dabar supranti, kad tokios kvailybės yra blogai, tačiau tuomet mums reikėjo kažkaip save realizuoti, nes daugelis mokytojų mokslais sudominti nesugebėjo. Mokytojams patarčiau ieškoti su mokiniais bendros kalbos, bandyti juos patraukti įdomiais dalykais, o jei nesiseka vienas ar kitas dalykas, jokiu būdu negalima vaiko vadinti kvailu. Juk jei, pavyzdžiui moksleivis yra gabus lietuvių kalbai, o fizika ar matematika jam sekasi prasčiau, negalima iškart jo užgaulioti ar vadinti kvailiu. Tiesiog reikia suprasti, kad vieni labiau linkę į humanitarinius mokslus, kiti - į tiksliuosius mokslus", - patarimus dalijo S. Maslobojevas.

Žavėjo grupė "Prodigy"

Sergejus puikiai pamena ir tai, kad vienu metu mokykloje daugelis berniukų žavėjosi grupe "Prodigy" ir muzikanto Keitho Flinto "ragų" šukuosena.

"Mes stengdavomės parodijuoti šią jau anapilin iškeliavusią muzikos žvaigždę. Iš plaukų pasidarydavome nagus, juos dažydavome su kalke. Norėjome būti tokie kieti, kaip tais laikais atrodė Keithas Flintas. Kai ši muzikos žvaigždė nusižudė, per vieną iš kovų turnyrų užsidėjau specialius marškinėlius ir į ringą kopiau skambant "Prodigy" muzikai. Taip aš pagerbiau anapilin iškeliavusį Keithą Flintą. Ant marškinėlių, kuriuos vilkėjau, mirgėjo šio atlikėjo veidas ir užrašas R.I.P. (liet. k. "Ilsėkis ramybėje"). Kaip bebūtų, vaikystėje ir paauglystėje augome su jo dainomis", - sakė S. Maslobojevas.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder