Konfirmacijos drabužiai

Buvo laikomasi nuomonės, kad po įžegnotuvių baigiasi vaikystė ir prasideda jaunystė.

Motina dukrai užrišdavo skarelę (pakaušyje sumegzdama) - tai simbolizavo, kad mergina suaugusi. Jai pradėtas krauti kraitis.

Po konfirmacijos jaunuoliai galėjo eiti kūmais, būti pamergėmis ir pabroliais, dalyvauti jaunimo vakarėliuose, tarnauti.

Įžegnotuvių proga Klaipėdos krašte buvo tradicija vaikams siūti naujus drabužius, dovanoti naujus batelius. Tėvai, neišgalėję kiekvienam vaikui nupirkti naujų batelių, visus įžegnodavo su vienais.

Pasak rašytojos Ievos Simonaitytės, be išsvajotųjų kurpių per įžegnotuves ji gavusi ir naujus išeiginius drabužius. Ant įžegnojimo marškinių, kurių tik apykaklė buvo matoma, rengėsi juodą švarkelį, kurį vadino jaku. Ir kiti būtini įžegnojimo drabužiai bei atributai, anot rašytojos, buvę juodi.

"Aš vilkėjau ilgą, juodą, namie pačios motinos išaustą sijoną, kuris buvo smulkiai suklostytas ir suprosytas, juodą su kutarais jaką, buvau pasirišusi juodą plačią atlasinę priejuostę ir apsirišusi juodą skepetą ilgais šilkiniais kutais."

I. Simonaitytė, "...O buvo taip"

XX a. I pusėje kai kuriose Klaipėdos apskrities parapijose įžegnotuvių proga lietuvininkės puošėsi tamsiomis suknelėmis, o vokietės - šviesiomis. Vaikinai vilkėjo tamsius kostiumus. Šventinė merginų kasų puošmena buvo juodas arba baltas kaspinas.

Konfirmacijos (įžegnojimo) suknelė. Dėvėjo Elzė Ingrida Marija Gelžytė, gimusi 1939 m., konfirmuota 1953 m. Priekulėje.

Ypatingas įžegnotuvių atributas - mirtos šakelė. Jaunuoliai mirtos šakelę segėsi prie krūtinės. Vėliau merginos puošėsi ir iš mirtų nupintu pusiau vainiku, kabinamu ties krūtine, mirtų puokštelę prisisegdavo prie juosmens.

Juodo šilko skarelė. Klaipėdos kraštas, XIX a. pabaiga - XX a. pradžia

Pasak evangelikų liuteronų bažnyčios kunigo Reinholdo Moro, po įžegnotuvių mirtos šakelė buvo sodinama į žemę. Jei augalas prigyja ir gražiai auga - augs ir skleisis jaunuolių tikėjimas.

Kojinės be padų - žekstaibės. Sėlenų kaimas. XIX a. pab. Žekstaibės juodos vilnos su raudonai išsiuvinėtais savininkės inicialais AS. Mezgė savininkės Anos Perkamienės (gim. 1881 m.) motina. Žekstaibės nešiotos vasarą vietoj kojinių einant į bažnyčią ar miestelį, kad ilgas sijonas "nepjautų" blauzdų.

Bažnytinė įžegnotuvių šventė ir tikėjimo išpažinimas - naujo, prasmingo jaunuolių gyvenimo pradžia. Lietuvininkai didžiuodavosi lietuviškai įžegnoti.

Įžegnotuvių drabužiai buvo pamaldumo ir didžiavimosi savo lietuviškomis šaknimis simbolis.

Nėriniai prijuostei. Nerta vąšeliu. Klaipėdos kraštas, apie 1875 m.

Priekuliškiai sekmadieniniais drabužiais. XX a. pradžia.

Gretės Kavolytės įžegnotuvės Klaipėdoje, 1937 m.