21-erių Nikita Černorickis stebina įvairiapusiu talentu. Jis kuria filmus, tinklalaides, videomeną, instaliacijas, tapybos kūrinius ir dar, vadovaujamas dailininkės skulptorės Aidan Salakhovos, studijuoja skulptūrą Maskvos V. I. Surikovo valstybiniame akademinime meno institute.
Jauniausias dinastijos atstovas
Savo kūrybą parodose dailininkas pristato nuo 17 metų ir jau yra surengęs per 10 parodų Maskvoje, apdovanotas Rusijos menų akademijos aukso medaliu ir Rusijos menininkų sąjungos bronzos medaliu "Už indėlį į nacionalinį vaizduojamąjį meną", yra Rusijos Federacijos prezidento stipendijos laureatas.
Pirmą kartą savo kūrybą į Lietuvą atvežęs jaunasis Sokolovų palikuonis parodoje "Stebuklingas miškas" pristato 70 kūrinių: didelio ir mažesnio formato paveikslus, sukurtus mišria technika, naudojant aliejinius, aerozolinius dažus, pastelę. Pagrindinė visų paveikslų tema - miškas. "Tai - Palangos pušynas, tačiau nutapytas ne iš natūros, o iš mano vaikystės prisiminimų. Mano vaikystė prabėgo Palangoje, tačiau man ji buvo ne kurortas, o stebuklingas miškas, kuriame auga gigantiški, nuo vėjo palinkę medžiai. Kurdamas šiuos paveikslus pasirinkau rakursą iš apačios, tokį, kokiu jie išliko mano atmintyje ir atgyja mano vaizduotėje po daugelio metų. Dabar, suaugęs ir sugrįžęs į Palangą, aš matau, kad medžiai ne tokie jau ir dideli, gal ir ne tokie stebuklingi. Todėl šioje serijoje paveikslų norėjau išsaugoti vaikystės patyrimą", - sakė autorius.
Paklaustas apie garsios dailininkų šeimos įtaką kūrybai, N. Černorickis prisipažino, jog jam, kaip ir daugumai dailininkų vaikų ir anūkų, ši tema itin aktuali. "Manau, kad yra labai svarbu kažkuriuo momentu atsiskirti nuo šeimos ir tapti savimi.
Aš konfliktą su savo šeima išgyvenau pernelyg ilgai ir skausmingai, kol lioviausi ir suvokiau, kad aš, mano tėvai, senelis ir prosenelis, nors ir esame vienos šeimos dailininkai, tačiau labai skirtingi. Visi mes einame skirtingais keliais, kurių neįmanoma ir neverta lyginti.
Tik dabar jaučiuosi užaugęs tiek, kad galiu integruotis į dailininkų šeimą, žavėtis tėvų ir senelio kūryba. Turiu prisipažinti, kad paroda "Stebuklingas miškas" yra pirmoji mano personalinė paroda, į kurią pakviečiau senelius", - sakė Nikita.
"Kukrinyksų" ištakos
"Mano nuomone, Nikitos kūryba - tai naujas požiūris į akademinę tapybą, naujas jos perfrazavimas. Aš taip tapyti negalėčiau. Man neužtektų nei drąsos, nei fantzijos. Aš - akademinis dailininkas, tapau iš natūros. O jis štai nutapė mišką sėdėdamas dirbtuvėse, tik iš atminties ir fanatazijų. Tai - kita karta, jų, jaunų, mąstymas, pasaulėjauta - kitokie, pakeisti šiuolaikinių technologijų. Man labai patinka Nikitos kūryba. Aš manau, kad jis mūsų šeimoje yra geriausias, talentingiausias, tik iki mano tėvo N. Sokolovo jis dar neužaugo, tačiau jam dar viskas prieš akis", - pagyrė anūko kūrybą senelis Vladimiras Sokolovas.
Parodoje "Stebuklingas miškas" jaunas menininkas pristato 70 kūrinių, įkvėptų Palangos pušyno. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.
V. Sokolovo tėvas, N. Černorickio prosenelis, buvo Nikolajus Sokolovas (1903-2000) - vienas iš trijų žymiosios rusų dailininkų grupės "Kukrinyksai" narių. Grupė buvo sąmojingų šaržų, karikatūrų ir politinių plakatų kūrėjai. Tapė dideles žanrines kompozicijas, iliustravo Nikolajaus Gogolio, Maksimo Gorkio, Antono Čechovo ir kt. knygas. "Kukrinyksai" tapo meno legenda, kultūros klasika.
N. Sokolovo talentą paveldėjo sūnus V. Sokolovas. Vladimiras - Rusijos menų akademijos narys. Jo šiuolaikinės realistinės dailės kūriniai tęsia pasaulio klasikinės tapybos tradiciją.
"Mano menas - be politinės potekstės, neaktualus. Aš darau tai, kas man patinka, tai, ką noriu.
Man taip laimingai susiklostė gyvenimas, kad galiu dirbti tai, kas patinka. Mano tėvas buvo dailininkas realistas, aš - ne visai realistas, tačiau naudoju tradicinius portreto, peizažo, natiurmorto žanrus.
Savo kūryba noriu priminti žmonėms, kad reikia dažniau atsitraukti nuo šio pasaulio merkantilizmo, žiūrėti ir matyti, kiek paprastų ir nuostabių daiktų aplink mus. Tai - mano tikslas", - sakė dailininkas.
Meilė Lietuvai gimė Palangoje
V. Sokolovas ir jo žmona Irina turi lietuviškus pasus. "Į Lietuvą mudu pirmą kartą atvykome prieš 45-erius metus. Atvažiavome ir iš karto supratome, kad čia yra mūsų vieta. Sužavėjo gamtos grožis, paplūdimiai ir pušynas. Patiko klimatas, nes pietų karščio, būdingo Juodosios ir Viduržemio jūros kurortams, mes nepakeliame. Palanga tapo mūsų vasarviete. Su dukromis Anastasija ir Ana praleidome čia visas vasaras. Iš pradžių gyvendavome Menininkų namų poilsinėje, vėliau įsigijome nekilnojamojo turto.
Simboliška detalė. Pirmą kartą atvykę į Palangą, mes nuvažiavome ir į Klaipėdą. Apsilankę dailės galerijoje išvydome "Kukrinyksų" darbus. Kada ir kaip jie ten atsirado ir kur paskui dingo, nežinau.
Valerijaus Černorickio ir Anastasijos Sokolovos freskos "Žalgirio mūšis" fragmentas. Nuotrauka iš katalogo "Dinastija".
Tik vėliau sužinojau, kad dar prieškariu "Kurkinyksai" palaikė ryšius su Lietuvos karikatūristais. Jie susirašinėdavo, konsultuodavosi laiškais, siųsdavo knygas. Visą šios korespondencijos archyvą mes perdavėme Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui", - apie gilų ryšį ir meilę Lietuvai pasakojo V. Sokolovas.
Būtent Lietuvoje buvo surengta ir pirmoji V. Sokolovo kūrybos paroda. Interjero dizaino specialybę baigęs dailininkas tuo metu dirbo dizaineriu, jis buvo atsakingas už tarptautinių Sovietų Sąjungos parodų eskpozicijos dizainą. Keliaudamas po plačiosios šalies miestus dailininkas piešdavo eskizus pastele, flomasteriais. Lietuviai, išvydę jo kūrybą, pasiūlė pristatyti ją parodoje. Paroda buvo surengta Kaune, M. K. Čiurlionio muziejuje, vėliau pristatyta ir Vilniuje, Klaipėdoje, išleisti atvirukai. Taip prasidėjo dailininko V. Sokolovo kūrybinė karjera.
Sovietų Sąjungai žlugus Sokolovams už išskirtiniuos nuopelnus Lietuvos menui bei kultūrai prezidentas pasiūlė Lietuvos pilietybę. Sokolovai ją priėmė ir dabar gyvena turėdami lietuviškus pasus. "Palangoje turime namus, tačiau gyvename ne nuolat. Gana daug laiko praleidžiame ir Maskvoje, ir Paryžiuje, kur gyvena dukra Ana. Praėjusiais metais Luvro muziejuje organizavome grandiozinę mano tėvo N. Sokolovo kūrybos parodą, mano ir dukros Anos paveikslų paroda buvo surengta Orsė muziejuje. Mums tai - svarbu", - pasakojo V. Sokolovas.
Žalgirio mūšis dar nebaigtas
Kita Sokolovų dukra Anastasija ir jos vyras Valerijus Černorickis - taip pat dailininkai. Ši menininkų pora kuria daugiausia sakraliojo meno srityje, jie nutapė freskas keturiose Korsikos bažnyčiose, daugelyje Italijos šventovių. Tai - dideli, monumentalūs darbai. O jų kūrybinio kelio pradžia taip pat buvo Lietuvoje.
Šventojoje, sveikatos centre "Energetikas", N. Černorickis ir A. Sokolova nutapė, o po 15 metų ir restauravo 90 kv. metrų freską "Žalgirio mūšis". 1991 metais nutapyta freska, vaizduojanti prieš mūšį besimeldžiantį Jogailą, buvo V. Černorickio diplominis darbas. Darbo fragmentas buvo sukurtas Maskvoje, šiuo metu jis yra Sankt Peterburge, Dailės akademijos muziejuje. Už Šventojoje esančio kūrinio projektus V. Černorickis 1991 m. buvo apdovanotas SSRS dailės akademijos aukso medaliu. Šis kūrinys yra gana plačiai žinomas pasaulyje, aprašytas Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, tik Lietuvoje freska mažai žinoma.
"Darbo perspektyva buvo didelė - turėjo būti ištapyta 250 kv. metrų. Tačiau darbas užsitęsė 15 metų, ir tėra nutapyta tik trečdalis freskos. Mano nuomone, darbo tema - globali bei labai įdomi ir istorikams, ir dailininkams. Nedaugelis autorių ėmėsi šios temos. Dabar reikia pagalbos - reikėtų finansinės paramos, kad galėtume pabaigti visą freską. Jei Lietuvai tai bus reikalinga, mes su malonumu grįšime ir užbaigsime", - sakė dailininkas "Vakarų ekspresui" prieš 15 metų.
Simboliška, kad N. Černorickio ir A. Sokolovos sūnus Nikita savo kūrybiniam šuoliui taip pat pasirinko Lietuvą. "Palanga man - galios vieta. Praleidžiu čia apie tris mėnesius per metus. Viskas, ką sukuriu Maskvoje, gimsta čia, Palangoje", - pažymėjo Nikita.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą