2020 m. rugpjūčio 13 d. 00:29 val., ketvirtadienis

ve  >  Žinios  >  Savaitės ekspresas  >  SE

SE

Kaip iš Lietuvos teritorijos "dingo" 830 tūkst. gyventojų (1)

(2)

2020-07-05, 21:01

"Vakarų ekspreso" inf.

Kaip iš Lietuvos teritorijos "dingo" 830 tūkst. gyventojų (1) nuotrauka, foto

Rusijos pabėgėlių" prie Šiaulių laikinąją buitį vaizduojantis atvirukas, 1915 m. Dr. Endell leidykla Berlyne. ŠAM, IK-F 1555

Reklama

Daugiau nei šimtas metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Ką pakeitė šis karas? Kokį poveikį turėjo visuomenei? Ar tikrai karas Lietuvoje buvo pamirštas, o jo patirtys užgožtos vėlesnių kovų dėl nepriklausomybės?

Šie klausimai keliami keturių autorių: Vasilijaus Safronovo, Vyganto Vareikio, Vytauto Jokubausko ir Hektoro Vitkaus Klaipėdos universiteto leidyklos išleistoje knygoje "Didysis karas visuomenėje ir kultūroje: Lietuva ir Rytų Prūsija".

Tai pirmas Lietuvos istoriografijoje tyrimas apie Pirmojo pasaulinio karo socialinį ir kultūrinį poveikį.

Perkeldama skaitytoją į tarpukarį, knyga primena tai, ką apie Didįjį karą esame primiršę.

Joje kalbama apie karo patirtis, tų patirčių pagrindu besivienijusias organizacijas, eilinių žmonių kovą dėl kare patirtų nuostolių kompensavimo, kapines ir paminklus, karo vaizdavimą atsiminimuose, literatūroje ir mene.

Mūsų redakcija jau spausdino keletą fragmentų iš šios knygos. Šiandien skaitytojams siūlome dar vieną ištrauką, bylojančią apie tai, kokiais mastais Rytų Prūsijos ir Lietuvos gyventojai buvo išvarty iš savo namų.

Monografija "Didysis karas visuomenėje ir kultūroje: Lietuva ir Rytų Prūsija" nėra tipiška Pirmojo pasaulinio karo istorija.

Ja siekiama atskleisti, kaip šis karas buvo patirtas ir kaip vėliau sureikšmintas dviejose kaimyninėse visuomenėse: Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje.

Pasirinkus tyrinėti šiuos du regionus, bandoma spręsti platesnį klausimą: kiek pagrįstas Europos žemyno dalijimas į tą dalį, kurioje Pirmasis pasaulinis karas tarpukariu buvo atmenamas, ir tą, kurioje jis esą buvo pamirštas.

Didysis karas šioje Europos dalyje, kaip ir kitur žemyne, pasireiškė ir masiniais priverstiniais gyventojų per(si)kėlimais.

Moderniųjų laikų Europos istorijoje tai buvo pirmas kartas, kai Rytų Prūsijos ir Lietuvos gyventojai tokiais mastais ir per tokį trumpą laiką buvo išvietinti.

Tokio priverstinių migrantų srauto mastų ligtolinėje šio regiono istorijoje iš esmės nėra su kuo palyginti.

Reklama

Grįžtantys į tėviškę pabėgėliai Tepliavoje. Karaliaučiaus dailės akademijos profesoriaus Karlo Storcho (1864-1954) piešinio reprodukcija. Iš knygos Hindenburg-Denkmal fiir das deutsche Volk. Hg. Paul LINDENBERG. Berlin: Vaterlandischer Verlag C. A. Weller, 1927

Kalbant apie Rytų Prūsiją ir neminint dar kartą iš šios provincijos ištremtųjų, pažymėtina, kad dauguma civilių čia priklausė vienai iš dviejų kategorijų:

1. Trumpalaikių civilių pabėgėlių, dažniausiai palikdavusių savo nuolatines gyvenamąsias vietas karo veiksmų jose metu ir tą laiką išlaukdavusių besislapstant "šiauduose" arba apylinkių miškuose.

2. Ilgalaikių pabėgėlių, kurių pagrindinė traukimosi iš savo nuolatinių gyvenamųjų vietų priežastis, kaip kadaise konstatavo E Gause, buvo karo psichozė, sukelta gandų apie Rusijos kariuomenės elgesį.

Šių pabėgėlių, besitraukusių netgi iš tų sričių, į kurias Rusijos kariuomenė niekuomet neįžengė, būta dviejų bangų - pirmosios stichinės, vykusios 1914 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, ir antrosios organizuotos, prasidėjusios 1914 m. spalio mėn.

Reklama

Dalis tokių pabėgėlių tiesiog persikėlė tolėliau nuo fronto į kitas Rytų Prūsijos vietoves. Tačiau labai daug jų jau su pirmąja banga atsidūrė Vakarų Prūsijoje, Pomeranijoje, Brandenburge ar tiesiog ten, kur turėjo giminių ar pažįstamų.

Šiaurės Vokietijos miestuose - apgyvendinti centralizuotai ar susiradę prieglobstį patys - atsidūrė ir dauguma antrosios bangos pabėgėlių, dalis kurių buvo pakartotiniai pabėgėliai, rugsėjo mėn. jau spėję grįžti į savo namus nuimti derliaus.

Žmonės iš lietuviškų gubernijų (Suvalkų ir Kauno) pavieniais atvejais irgi tapo priverstiniais migrantais jau karo pradžioje. Šie persikėlimai buvo susiję su ekonomikos funkcionavimo sunkumais, karo pradžios panika, galiausiai ir su konkrečiais Rusijos karinės vadovybės veiksmais. Rusijos imperijos vakariniuose pakraščiuose pirmiausia buvo pradėta masiškai iškeldinti priešiškų valstybių (Vokietijos ir Austrijos) piliečius.

Nepaisant to, paskiri Rusijos karininkai, vadovaudamiesi 1914 m. liepos 16 d. (29 d.) imperatoriaus Nikolajaus II patvirtintų karinės padėties nuostatų karinei vadovybei suteiktais įgaliojimais[1], įskaitant teisę deportuoti bet kokius gyventojus iš zonos, kurioje vyksta kariniai veiksmai, ėmė taikyti ją ir Rusijos "pavaldiniams".

Todėl dar 1914 m. rudenį Suvalkų gubernijoje prasidėjo pirmieji civilių gyventojų trėmimai.

Rugsėjo mėn. vieno korpuso vadas įsakė deportuoti Suvalkų gubernijos "vokiečių kolonistus" iš tų teritorijų, kurias buvo užėmusi kariuomenė.

Reklama

Metams baigiantis, šių priemonių taikymą leista išplėsti visiems vokiečiams, gyvenusiems vadinamajame Pavyslio krašte (Lenkijoje), taigi ir Lietuvos Užnemunėje.

Armijos vadovybė, tiesa, paliko spręsti, kaip įgyvendinti šiuos iškeldinimus, palyginti neapibrėžtus.

Tačiau didelę dalį Lietuvoje gyvenusių vokiečių, taip pat lietuvių liuteronų (kuriuos katalikai galėjo nesunkiai įvardyti "vokiečiais") jie palietė.

Bus daugiau

Žymos: mažoji lietuva

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Kursis

2020-07-05   21:48

IP: 185.11.26.161

O šiandienninis milijonas išvykusių nieko nedomina, reikės laukti šimtą metų, atsiprašau 75 metu kol islaptins valstybės zlugdytoju bylas.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

SE

Sergejus Maslobojevas apie vaikystės svajones, mokyklos laikus ir šposus nuotrauka, foto

Sergejus Maslobojevas apie vaikystės svajones, mokyklos laikus ir šposus (3) Laikraščio straipsnis

"Vaikystėje su didžiuliu susidomėjimu stebėdavau filmus apie Arnoldą Švarcenegerį ir svajodavau būti...

Telšių rajone, netoli Luokės miestelio, turistus vilioja Šatrijos kalnas, tiksliau, piliakalnis. Jis...

Kur renkasi Žemaitijos raganos nuotrauka, foto

Rugpjūčio 1 dieną Klaipėdos miestas šventė savo 768-ąjį gimtadienį. Tad šį kartą...

Kodėl aš myliu Klaipėdą? nuotrauka, foto

Klaipėdoje gyvenančios tautodailininkės Linos Karalienės kūrybos svarbiausias šaltinis - gamta. Ant šilko,...

Lina Karalienė: "Ateina ta diena, kai tu ne valgyti nori, ne miegoti, o kurti" nuotrauka, foto

"Savaitės ekspresas" pristato naują rubriką "Kai grįžtu". Daugelis buvusių klaipėdiečių, aplankę uostamiestį,...

Pokyčiai Klaipėdoje ir džiugina, ir liūdina nuotrauka, foto

Ketvergiuose užsiliepsnojo namas nuotrauka, foto

Kriminalai, Šiandien  21:25 val. Bendrajame pagalbos centre skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112...

Klaipėdoje - jubiliejinis rankinio turnyras nuotrauka, foto

Sportas, Šį savaitgalį Klaipėdos miesto rankinio klubas "Dragūnas" kviečia sugrįžti į rankinio salę...

Netekome Aurelijaus Katkevičiaus nuotrauka, foto

In Memoriam, Mirė žurnalistas, Lietuvos verslo dienraščio „Verslo žinios“ leidžiamo žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius...

Smiltynėje - tarptautinės lankininkų varžybos nuotrauka, foto

Sportas, Rugpjūčio 15-16 dienomis (šeštadienį ir sekmadienį) Smiltynėje vyks tarptautinės lankininkų varžybos "Klaipėdos...

Kriminalai, Paskelbta prieš 2 val.

Sportas, Paskelbta prieš 4 val.

In Memoriam, Paskelbta prieš 4 val.

Sportas, Paskelbta prieš 5 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...