"Esu laužytas ir lipdytas, bet nuo to mano užsispyrimas tik didesnis"

Paauglystėje sunkius gyvenimo išbandymus išgyvenęs vyriškis dabar yra laimingas - sukūręs šeimą, vadovauja tarptautinei įmonei ir dar sugeba gerinti šalies rekordus plaukimo meistrų varžybose.

Be to, olimpietis savo skaudžią, bet itin pamokančią gyvenimo istoriją neseniai papasakojo būriui Klaipėdos mokyklų kūno kultūros mokytojų, kurie įsiliejo į Britų tarybos ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto projektą "Svajonių komandos". Šiame projekte savo patirtimi apie lyderystę ir praeitą kelią ne pirmus metus pasakoja garsiausi šalies olimpiečiai.

Partrenkė girtas vairuotojas

"Senokai bekalbėjau prieš gausią auditoriją, tad šiek tiek jaudinuosi. Virpa rankos, bet tai normalu", - "Savaitės ekspresui" sakė M. Bružas.

Prieš pradėdamas kalbą, jis pabrėžė: "Norint bet ko gyvenime pasiekti, reikia didžiulio užsispyrimo, kantrybės ir juodo darbo. Neretai būna, kad būtent likimo smūgiai paskatina dar labiau siekti savo užsibrėžtų tikslų. Tai įrodo ir mano gyvenimo patirtis: esu laužytas, klijuotas, lipdytas, bet nuo to mano užsispyrimas tik didesnis", - akcentavo 1996 metų olimpinis dalyvis.

M. Bružas kaip šiandien pamena lygiai 30 metų senumo kraupų eismo įvykį.

Iš treniruotės su tėčiu einant namo, pėsčiųjų perėjoje juos partrenkė automobiliu lėkęs girtas vairuotojas. Berniukui septyniose vietose lūžo koja, tėvui buvo sutrenkta galva ir kelis.

"Man tada buvo 13 metų, dabar man jau 43-eji. Tad praėjo 30 metų. Lygiai pusę metų gulėjau ligoninėje. Darė sudėtingas operacijas, į koją dėjo strypus. Keturis mėnesius pragulėjau lovoje ant čiužinio ir lentos. Raumenys buvo visiškai suglebę lyg pliušinio meškiuko. Pirmą kartą atsistojęs, akimirksniu susmukau ant žemės. Teko beveik iš naujo mokytis vaikščioti. Gydytojai sakė, kad geriausiu atveju vaikščiosiu tik su lazdele", - ne itin malonaus periodo detales pasakojo sportininkas.

M. Bružas ligoninėje naktimis sapnuodavo plaukimą, varžybas.

"Kai sužinojau, kad mane rengiasi paleisti iš ligoninės namo, mamai pasakiau: atvežk plaukimo aprangą, važiuosime ne namo, o į baseiną", - plaukikas iš Klaipėdos prisiminė sunkius išgyvenimus.

"Nuvežė mane su ramentais, įkėlė į baseiną, o širdis iš džiaugsmo spurdėjo. Panašūs įvykiai labai pakeičia mąstyseną ir požiūrį į gyvenimą", - teigė daugkartinis Lietuvos plaukimo rekordininkas.

Olimpiadoje - žvaigždžių spindesys

Nuo tos dienos vaikinas kasdien dar intensyviau sportavo ir, kaip pats sakė, tiesiog akyse keitėsi: "Po trijų savaičių atėjau pas gydytoją be ramentų ar lazdelių. Gydytojai žiūrėjo į mane išpūtę akis, lyg į stebuklą." Po patirtos skaudžios avarijos praėjus dviem mėnesiams, M. Bružas jau dalyvavo 14-15 metų vaikinų šalies čempionate.

"Tuo metu dar negalėjau šokti nuo pakylos. Teisėjai žinojo mano bėdą ir leido atsispirti nuo sienelės. Nors dėl šios priežasties starte gerokai atsilikau, tačiau savyje buvau sukaupęs tiek pykčio ir jėgų, kad pajėgiau iškovoti pirmąją vietą. Tuomet pirmą kartą apie mane rašė laikraščiuose. Manyje įsiplieskė dar didesnė ugnis. Taip buvau užsivedęs, kad progresuodavau kone dienomis", - pasakojo M. Bružas.

Mindaugui dar nebuvo nė šešiolikos metų, kai jį įtraukė į Lietuvos suaugusiųjų rinktinę, o į olimpiadą išvyko sulaukęs 19-os.

"Dalyvauti olimpiadoje - neapsakomas jausmas. Žaidynėse apstu sporto žvaigždžių. Jei gatvėje pamatytum Michaelą Jordaną, visą savaitę apie tai galvotum. O ten kas minutę matai žvaigždę", - įspūdžiais dalijosi M. Bružas.

Mindaugas Bružas nenustojo sportuoti ir sulaukęs 43 metų. Jis dalyvauja meistrų plaukimo pirmenybėse.

Studijavo Amerikoje

"Po olimpiados buvau išsekęs. Gydytojai patarė kurį laiką pailsėti. Tiesą pasakius, plaukimas - arklių sportas. Nuplaukti per dieną 16-17 kilometrų nėra paprasta. Daugiausia per dieną esu nuplaukęs 21 kilometrą. Po tokių treniruočių esi "išgręžtas", nieko nesinori. Tiesiog kaip lapas krenti į lovą", - pasakojo M. Bružas.

Kiek pailsėjęs ir susitvarkęs sveikatos reikalus M. Bružas priėmė JAV trenerių pasiūlymą studijuoti ir treniruotis Amerikoje.

"Studijavau tarptautinį verslą. Ten universiteto sportininkai - labai gerbiami. Į juos žvelgiama visai kitaip nei Lietuvoje. Nuolat būdavo rengiami susitikimai su komandos gydytojais, dietologais. JAV studijuojantys sportininkai gauna didžiules stipendijas, apmokami mokslai. Pačiam sumokėti 17 tūkstančių dolerių už semestrą būtų buvę neįmanoma", - pripažino M. Bružas.

Net ir būdamas JAV, klaipėdietis nuolat domėjosi šalies plaukimo sporto įvykiais, gynė jos garbę Europos čempionate ir gerino šalies rekordus.

"Kartą grįžau Kalėdų atostogų, o Anykščiuose vyko Lietuvos čempionatas. Ir vėl pagerinau šalies rekordą bei iškovojau keturias prizines vietas. Tuomet treneriai jau buvo mane primiršę, o še tau atsiradau vos ne iš dangaus ir visiems nušluosčiau nosis", - neslėpdamas pykčio pasakojo atletas.

M. Bružas Amerikoje išbandė ir plaukimo trenerio duonos.

"Treniravau vaikus ir studentus, kurie jau buvo aukšto lygio. Supratau, kad galiu, bet tai nėra tai, ką aš noriu ir galiu daryti. Norėjau kažko kito ir pasukau į verslą. Dabar sėkmingai dirbu verslo srityje ir tuo džiaugiuosi. Lietuva - mano žemė. Norėjau grįžti į gimtinę ir čia jaučiuosi laimingas", - akcentavo M. Bružas.