2020 m. liepos 3 d. 22:27 val., penktadienis

ve  >  Žinios  >  Savaitės ekspresas  >  SE

SE

Daugelio amžių dvasia

2020-05-31, 14:01

Vytautas ČEPAS

Daugelio amžių dvasia nuotrauka, foto

1446 m. lapkričio 5 d. [Memel (Klaipėda)]. Klaipėdos miesto burmistro ir tarybos laiškas Liubeko miesto burmistrui ir tarybai.

© Nuotraukos iš redakcijos ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archyvų.

Reklama

Dabar jau niekas nepapasakos, kaip viskas iš tiesų buvo. Tačiau šiek tiek pasitelkę fantaziją galime nesunkiai įsivaizduoti... Mėmelio burmistras, palinkęs prie savo darbo stalo ir kaligrafiškai išvedžiojęs paskutinę laiško Liubeko gyventojams eilutę apie audringoje jūroje nelaimės ištiktą jų laivą, tarnui liepia pašildyti vašką ir atnešti didįjį miesto antspaudą.

Paskui dar kartą atidžiai perskaito, ką parašęs.

Likęs patenkintas kruopščiai sulanksto raidžių primargintą lapą ir atsargiai ant jo užlieja tąsią vaško masę.

Luktelėjęs, kol lipni košė sukietės, uždengia ją plono popieriaus skiaute ir, užgulęs visu kūnu, įspaudžia į kietą vaško masę.

Kalendorius rodė, kad nuo Kristaus gimimo buvo praėję 1446 metai, 11 mėnesių ir 5 dienos.

Kai po savaitės žvarbų ir vėjuotą rytą purvais aptaškyta pašto karieta, tempiama prakaitu permirkusių arklių, zovada pralėkė pro pagrindinius Liubeko vartus, nei apsnūdę sargybiniai, nei į turgų susiruošę prekijai negalėjo nujausti, kad tarp daugybės karietoje sukrautų skrynių, ryšulių ir krepšių, sulankstytų ar į ritinėlius susuktų ir miestelėnų meilės ašaromis aplaistytų laiškų guli ir tas, kuriam vieninteliam lemta išlikti daugelį amžių ir Klaipėdos istorijoje suvaidinti itin svarbų vaidmenį.

Prabėgs beveik penki su puse amžiaus, kai vieną gražią dieną dviem klaipėdiškiams - dizaineriui Kęstučiui Mickevičiui ir istorikui Vladui Žulkui į rankas pateks sena nuotrauka su kaligrafiškai išvedžiotu tekstu ir aiškiai matomu atspaudu, kur nesunkiai galėjai įžiūrėti laivo siluetą, stilizuotus miesto vartus, užsibaigiančius kuorais, šalia prigludusius gynybinius bokštus ir užrašą SIGILVM BVRGENSIVM DE MEMELA.

Po ilgų susirašinėjimų ir tyrimų paaiškėjo, kad Liubeko miesto archyve per visas amžių negandas - karus, marus, revoliucijas ir reformas - išliko ne tik nuotrauka, bet ir pats laiškas su atspaudu.

Taip prasidėjo kruopštus Klaipėdos miesto simbolių kūrimo darbas: antspaudas, herbas, vėliava.

Ir visa tai buvo padaryta! K. Mickevičius iššifravo laiko per keletą amžių jau beveik užglostytas vaško linijas, lygino jas su vėlesnių Klaipėdos herbų piešiniais, kitų miestų herbais, ieškojo spalvinių simbolių.

Taip gimė istorinis miesto herbas, kurio projektą po ganėtinai aštrių diskusijų (vieniems nepatiko raudonas fonas, kitiems žvaigždės) patvirtino miesto taryba, vėliau Valstybinė heraldikos komisija, o 1992 m. liepos 1 d. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

Jau dvidešimt metų Klaipėda turi istorinį savo simbolį, kuriame kiekvienas elementas, kiekvienas ženklas ar santykis tarp jų turi gilią prasmę, atspindinčią beveik aštuonių šimtų metų miesto istoriją.

Reklama

Istorija ir simboliai! Kodėl jie mums reikalingi? Gal geriau be jų? Juk viskas paprasčiau, vienodžiau, nykiau!..

Atėjai į pasaulį, kažkur kažkiek pabuvai, išėjai. Jokio ženklo, jokio simbolio! Tačiau tie, kurie ateina ne tik pabūti, bet ir veikti, keistis ir keisti, palieka tai, kas perduodama iš kartos į kartą: archetipus, kalbą, papročius, tradicijas, simbolius...

Štai plačiai sparnus išskleidęs juodas dvigalvis erelis, ten - stumbras su kryžiumi ant galvos, o čia šv. Kristoforas, užsimetęs ant peties vaiką, pasiremdamas lazda žengia per vandenį.

Ar bereikia žodžių, aiškinimų, kad tai Liubeko, Kauno ir Vilniaus herbai?

Va, pilies vartai, bokštas atvertais langais, simbolizuojantys miesto atvirumą prekybai, verslams, amatams, menams, va, žvaigždės - navigacijos simboliai, apačioje viduramžių laivo siluetas, liudijantis jūrinę miesto prigimtį.

Neapsirikote, be abejo, tai - Klaipėda! Tai ženklas, išskiriantis mus iš kitų pasaulio miestų, tačiau kartu neabejotinas klaipėdiškių tapatumo, bendrystės ir vienybės simbolis, reikalingas mums, kaip žmogui reikalingas vardas, pavardė, vieta, kurioje jis apsisprendė gyventi.

Reklama

Tai mūsų miesto istorija, prasidėjusi prieš daugiau nei 760 metų, tai atminimas šimtų tūkstančių čia gyvenusių miestelėnų, jų pasaulėjautos ženklas.

Tačiau, kai prieš metus miesto tarybos narys, vienas Lietuvos sąjūdžio kūrėjų Algirdas Grublys pasiūlė 2012 metus paskelbti miesto herbo ir vėliavos metais, prisipažinsiu, žiūrėjau skeptiškai.

Idėja atrodė prėska, nepatraukli. Juk Klaipėda nūnai visokių festivalių, mugių ir kitokių nesibaigiančių linksmybių miestas.

Tačiau ilgainiui į galvą ėmė skverbtis mintis - kas tada, jei ne antspaudas, herbas ir vėliava, gali geriau atspindėti miesto istoriją, leisti pažvelgti į jo praeitį, sutelkti bendruomenę, paliudyti jos tapatumą, tapti kilnaus pasididžiavimo objektu?

Linksmybės kada nors baigiasi, o simboliai - pastoviausia, ką mes galime turėti...

Juk subyra net galingiausios imperijos, sugriūna stipriausios pilys, didingiausi pastatai, upės keičia vagas, o ir visai išnyksta, keičiasi gatvių linijos, architektūros stiliai, mados, spalvos, kvapai...

Reklama

Tik simboliai, prasiskverbę per amžių ūkanas, lieka nepajudinami ir nuolat mums primena, kad čia kažkada gyveno žmonės, kalbėję įvairiomis kalbomis, išpažinę skirtingus tikėjimus, skirtingai supratę laiko vyksmą.

Bet jie visi gyveno čia, lygumoje prie marių ir jūros, čia gimdė ir augino vaikus, laidojo mirusiuosius. Ir visi jie buvo klaipėdiškiai!

Tad įsižiūrėkite į seną vaškinį atspaudą, sugrįžusį ten, iš kur prieš 566-erius metus iškeliavo į savo ilgą kelionę. Gerai įsižiūrėkite!

Nejučia pajusite, kaip tas paprastas atspaudas spinduliuoja į Jus daugelio amžių dvasią ir kartu tyliai sako, kad esate šito miesto istorijos svarbi dalis, kad Jūsų buvimas čia yra neįkainojama vertybė, jungianti mus visus į vieną didelę bendriją, į nedalomą visumą, kurią turime saugoti, puoselėti ir, be abejo, didžiuotis ja.

Bus daugiau

Parengta pagal Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus katalogą.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

SE

Judėjimas bėgant rinkti šiukšles pasiekė ir Lietuvą nuotrauka, foto

Judėjimas bėgant rinkti šiukšles pasiekė ir Lietuvą (1) Laikraščio straipsnis

Klaipėdietė Gabrielė Kleibaitė skatina lietuvius prisijungti prie Skandinavijos šalyje užgimusio judėjimo "Plogging"....

"Mano tikslas, kad istorinis nuotykių romanas "Partizanas" padėtų žmonėms susivokti, užpildytų baltas...

Mindaugas Milinis: "Kai viską parašai - mažiau skauda. Man dabar beveik neskauda" nuotrauka, foto

Nuo birželio 1 d. nemažai įvairių įstaigų darbuotojų metė nuotolinį darbą ir...

Koks jausmas pirmą dieną po karantino sugrįžus į darbą? nuotrauka, foto

Prieš trejetą metų UAB "Ferteksos transportas" įsigijo prie Mažvydo skulptūrų parko Klaipėdoje...

"Politinė priežiūra" ima kenkti miestui? nuotrauka, foto

Klaipėdietis baleto šokėjas, choreografas ir dėstytojas Darius Berulis beveik prieš metus sugalvojo...

Choreografas ir daigams leidžia klausytis muzikos nuotrauka, foto

Rusai patvirtino sau amžinąjį prezidentą nuotrauka, foto

Pasaulis, Rusijos gyventojai aiškia balsų dauguma pritarė Konstitucijos reformai. Centrinės rinkimų komisijos duomenimis,...

Vaikus ugdyti namuose panoro tik dvi šeimos nuotrauka, foto

Klaipėda, Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. vaikus bus galima mokyti namuose pagal...

Kelyje Klaipėda–Kaunas užsidegė automobilis nuotrauka, foto

Kriminalai, Penktadienio vakarą įvyko incidentas kelyje Klaipėda – Kaunas. Pranešta apie atvira liepsna...

Pirtis Trilapio gatvėje ir vėl kursto klaipėdiečių aistras nuotrauka, foto

Skaityk dabar, Garsusis kareivis Šveikas ne kartą ir ne du buvo prasitaręs: "Vyriausybės, kurios...

Pasaulis, Paskelbta prieš 1 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 2 val.

Kriminalai, Paskelbta prieš 2 val.

Skaityk dabar, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...