O šie 1991-1992 metų sandūroje atsidūrė tokioje padėtyje, kad neišlaikė ir pabėgo iš Mokomojo centro Sniečkuje (dabar - Visaginas). Tiesa, jie buvo pilietiški ir niekur nesislapstė - Audrius Vedeikis, Gintaras Kudžma, Saulius Butkus, Sigitas Sabonis ir dar keturi klaipėdiečiai iškart prisistatė pas Klaipėdos apskrities komendantą Cirilį Norkų.
Vaikinai pasakojo norėję tapti tikrais kareiviais, todėl tai, ką jie išvydo labiau į sovietinę nei į lietuvišką panašioje kariuomenėje, juos ir privertė palikti kareivines.
"Tarnybos nėra. Atsikėlei septintą ryto, padarei mankštą, ir visa tarnyba. Kam mes reikalingi? Ką mes išmokome: "placą" valyti ir parketą trinti. <...> Ko mūsų moko? Kuopos vadas mažoje klasėje šimtui žmonių skaito Statutą. <...> Išrikiavo vadas kuopą ir sako: "Ligoniai, du žingsnius į priekį!" Jiems išėjus į priekį liepė eiti kasti sniego. O ligoninėje vaistų trūksta, visiems leidžia tuos pačius antibiotikus. Kuopos vadas K. Pilyponis pasakė: "Jeigu dar politikuosit, aš jus "nuskinsiu". <...>
Po priesaikos pradėjo žadėti kuopai po keturiolika lygintuvų, skalbimo mašiną, o mes net megztinių žiemai neturime. Juokingiausia, kad trūksta batų raištelių, išveriame iš bokso pirštinių, striukių gobtuvų. Išvažiuodami iš Sniečkaus palikome pareiškimus, kad tokios tarnybos atsisakome. Bet mes neatsisakome tarnauti kariuomenėje", - teigė jaunuoliai.
C. Norkus garantavo, kad iš dalinio pasišalinę kareiviai nebus nubausti. Maža to - jis pareiškė puikiai suprantantis vaikinus.
"Sunkumų yra ir nereikia į juos akių užmerkti. Mums nieko nepaliko: kareivinėse išdaužyti langai, nuplėšti laidai, užbetonuoti tualetai. Bet kuopos vadas neturėtų keiktis rusiškai lietuvių kariuomenėje", - teigė komendantas.
Taigi, jaunuoliai, skaitykite ir žiūrėkite, ką turite dabar. Turite tikrai geriau. Tik galima spėti, kad rusiškų keiksmažodžių netrūksta ir šių dienų kareivinėse...
O dar įdomesnę istoriją VE žurnalistams papasakojo 25-erių Romas, tris mėnesius pabuvęs samdiniu Kroatijos (tada vadintos Chorvatija) armijoje, kariavusioje su serbais, ir net dalyvavęs iki šiol minimuose mūšiuose Dubrovnike.
Atsidūrė kroatų kariuomenėje jis įdomiai. Su gauja reketavo tautiečius, prekiavusius Lenkijos turguose ir vėliau persikėlusius į Vengriją.
"Deja, Budapešte tepravedėm vienintelę akciją - po trijų dienų visus, išskyrus mane, sušlavė vengrų mentai. Aš tuo metu buvau bare - langai tiesiai į mūsų viešbutuką. <...> Išnešiau kudašių pro virtuvės langą. Nei pinigų, nei dokumentų... Užėjau į karinių prekių parduotuvėlę. Šeimininkas prašneko rusiškai, pašaukė kitą vyruką. Pasirodo, parduotuvėlėje - samdinių į Chorvatijos armiją verbavimo punktas. Suuodė, kad aš be pinigų, ir pasiūlė pasirašyti kontraktą. Ilgai nedvejojau - kur dingsi basas..." - prisiminė Romas.
Pinigai, kuriuos kroatai mokėjo samdiniams, buvo tikri - po 1 000 vokiškų markių per mėnesį, jei vyksta mūšiai - 100 markių per parą. Sužeidimas, kontūzija - 3 000. Jei nutraukia koją ar ranką - 7 000. Be to, mokėjo premijas.
Tačiau tikras buvo ir karas.
"Serbai šaudydavo tiesiu taikymu. Dusyk sužeidė, laimei, nesunkiai - skeveldra į koją ir sprogimo metu metaliniu strypu per nugarą. <...> Slogiausius prisiminimus paliko bombardavimai. Bombos švilpia (jose išgręžtos specialios skylutės, kad kraupiai švilptų), o tu guli ir lauki: klius, neklius. Pasitaikydavo, kad lėktuvą pavykdavo numušti. Tada tam pilotui rankas kojas nutraukydavo. <...> Dubrovniko košmaras mane pribaigė, bet aš negalėjau nutraukti košmaro", - teigė Romas.
Jis kontraktą buvo pasirašęs pusei metų, tačiau iškariauti pasisekę tik pusę to laiko: "Apsimečiau idiotu. Sėdėjau kaip įbestas, nekalbėjau. Gydytoją "patepiau". Komisavo."
Gal ir be reikalo. Vienu banditu Lietuvoje vis būtų mažiau...
Na, o pabaigai - apie tai, kaip privatizavosi Klaipėda.
"Buvo rungiamasi dėl keturių objektų: fotoportretų dirbtuvės (Kretingos pl. 39), fotoateljė (Tiltų g. 21), kavinės "Dobilėlis" (Galinė g. 16), arbatinės (Tiltų g. 26).
10 val. šeši pirkėjai susikibo dėl fotoportretų dirbtuvės. Pradinė kaina - 60 000 rb. Nusipirko Irena Kolesnik už 624 000 rb.
11 val. penki pirkėjai varžėsi dėl fotoateljė Nr. 5, kuri buvo įvertinta 25 000 rb. Laimėjo Birutė Jokužienė, paklojusi 677 000 rb.
13 val. net 17 pirkėjų norėjo įsigyti kavinę "Dobilėlis", kuri įvertinta 20 000 rb. Nauju savininku tapo Algirdas Apulskis, nepagailėjęs 870 000 rb.
15 val. užfiksuotas šeštadienio aukcionų rekordas. Viktoras Bytautas net už 1 mln. rb nusipirko arbatinę Tiltų gatvėje, kuri buvo įvertinta 12 000 rb. Rungėsi 19 pirkėjų."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą