"Vakarų ekspresas". 1991 02 23 ir 26

"Vakarų ekspresas". 1991 02 23 ir 26

"Vivat Rector Universitatis!" - lotyniškai ir net su šauktuku pradėjo vieną iš 1991 metų vasario pabaigos numerių "Vakarų ekspresas".

O kaip kitaip pažymėti istorinį uostamiesčio gyvenimo įvykį - juk neseniai įsteigtas Klaipėdos universitetas (KU) pagaliau išsirinko savo vadovą! Miesto alma mater rektoriumi tapo 44 metų amžiaus fizikos-matematikos mokslų daktaras Donatas Švitra, Lietuvos mokslų akademijos Ekosistemų analizės centro direktorius.

Galutiniame balsavime senato posėdyje jis įveikė kitą kandidatą - profesorių Vilių Židonį.

Tiesa, kelyje į šį postą pasitaikė lietuviškų grumstų - prieš pat rinkimus viename iš šalies dienraščių pasirodė prieš D. Švitrą nukreiptas "demokratinių jėgų apvaliu stalu" prisistačiusio neaiškios kilmės žmonių sambūrio pareiškimas.

"Aš žinau, kokios jėgos stovi už šito "apvalaus stalo". Deja, jų protesto pareiškimas suvaidino atvirkštinį vaidmenį. Gaila, kad ir šiandien atsiranda skambiais pavadinimais prisidengusių žmonių grupelių, kurios vis dar ieško kažkokių priešų. Labai gaila..." - taip pokalbį baigė pirmasis KU rektorius. Ir jauniausias universiteto rektorius Lietuvoje.

Visgi šioje kėdėje išsilaikyti D. Švitrai ilgai nepavyko. Kodėl? Sužinosite, kai senų "Vakarų ekspreso" numerių apžvalgose sulauksite 1993-iųjų laikraščio straipsnių. Tas bus po dvejų metų. O kol kas netrukdykite D. Švitrai dirbti.

Liko tik... jūra

Tomis 1991 metų vasario dienomis dar keletas žmonių atsidūrė svarbiuose postuose. Pavyzdžiui, Lietuvos žuvies pramonės gamybinio susivienijimo "Litrybprom" generaliniu direktoriumi paskirtas Jelisejus Artamonovas.

Tais metais su šiuo monstru (susivienijimu, ne Artamonovu), buvusiu darbdaviu tūkstančiams klaipėdiečių, buvo siejamos didelės viltys. Ypač sužinojus, kad SSSR Ministrų Taryba šiai "sąjunginio pavaldumo" įmonei leido tapti akcine bendrove.

"51 procentas akcijų bus valstybės nuosavybė. Jos interesams atstovaus Lietuvos laisvųjų verslininkų asociacija, kurios nariai esame. <...> Nugalėti rinkoje gali tik stiprūs koncernai, kurie sumaniai kooperuojasi su smulkiomis įmonėmis, dinamiškai reaguoja į konjunktūros svyravimus", - sakė naujasis vadovas.

Kaip su smulkiomis įmonėmis kooperavosi ir į konjunktūros svyravimus reagavo netrukus šio susivienijimo pagrindu įkurta Lietuvos valstybinė žvejybos laivyno įmonė "Jūra", dabar daugelis turi savo nuomonę. Aišku viena - "Jūros" nebėra. Liko tik jūra, kurioje galime maudytis. Vis šis tas.

Dar miestiečiai buvo supažindinti su itin prieštaringai vertinto religinio sambūrio, tais laikais į savo ratą įtraukusio (ir, sako, nebepaleidusio) ne vieną žmogų - "Meilės žodžio" - pastoriumi Donatu Ivanausku, irgi vertintu ne mažiau prieštaringai. "Aš matau, kad šiandieninė Katalikų bažnyčia mirė savo ritualuose", - pareiškė Evangelijos skleidėjas.

Nesiginčysim. Bet daug įdomesni yra žmonės, kurie tiki ne meilės žodžiais ar jų skleidėjais ivanauskais, o savimi.

13-metis Čepinskis

Vienas iš tokių - smuikininkas Vilhelmas Čepinskis. Jis jau 1991-aisiais buvo pasaulinio garso įžymybė, nors teturėjo... 13 metų.

Tau greit keturiolika, o tave jau vadina žvaigžde. Ar neslegia šis vardas tavo jaunų pečių? - viename Klaipėdoje vykusiame koncerte apstulbinta jaunojo virtuozo pasažų paklausė reporterė Dalia Grikšaitė.

"Taip. Daug kas mane jau pažįsta. Kartais būna tokių situacijų, kad net nepatogu pasidaro, ypač kai einant gatve išgirsti: "Va, čia tas Čepinskis!"

Tenka koncertuoti su suaugusių profesionalių muzikantų orkestrais, ar neatrodo keista, kad tavo jauno smuiko klauso visas orkestras?

Nežinau. Tiesiog normalus įgimtas solisto jausmas. Žinoma, lengviau, kai koncertuoju su tėčio orkestru, bet grojau ir su maestro Juozu Domarku, ir su maestro Gintaro Rinkevičiaus orkestru, žodžiu, su daug kuo, ir viskas vyko normaliai."

"Vilhelmui prieš akis didelis ir sunkus darbas, muzikanto virtuozo šlovė. Neabejoju tuo...", - konstatavo žurnalistė. Ir ji buvo teisi.

V. Čepinskis dar ne kartą buvo sugrįžęs į Klaipėdą. Ne tik koncertuoti - čia vadovavo styginių instrumentų kameriniam orkestrui, nuo 2005 metų turėjusiam "Camerata Klaipėda" vardą."Camerata" surengė daugiau nei 200 koncertų garsindama uostamiesčio vardą Lietuvoje ir užsienyje, išleido kompaktinių diskų, koncertai buvo transliuojami įvairių televizijų, specialią apybraižą apie jį parengė tarptautinis TV žinių tinklas CNN. Deja, sunkmečiu Klaipėda neatnaujino sutarties su ansambliu - nuo 2011 m. orkestras pakeitė pavadinimą į "Camerata Palatina Vilnensis" ir tapo Lietuvos valdovų rūmų orkestru.

Gimusi Budelkiemio gatvėje

Ach, tas Vilnius. Nusiviliojo jis ne vieną talentingą Klaipėdos sūnų ir dukrą. Pavyzdžiui, Sitorą Šlauterytę, sostinėje (o galbūt ir visoje Lietuvoje) jau žinomą fotografę. Tiesa, 1991-aisiais, skirtingai nei V. Čepinskis, ji buvo vos kelių mėnesių amžiaus. Nepaisant to, pateko į laikraštį. Kodėl?

"1990 metais rugsėjo 16 d. Klaipėdoje, Budelkiemio gatvėje, viename gyvenamajame name, vonioje, vandenyje gimė Sitora Šlauterytė. Tėvai Ūla ir Artūras nusprendė savo mažylę sutikti dviese", - mažąją klaipėdietę skaitytojams pristatė korespondentė Ramunė Visockytė.

Gimdymo vandenyje idėja tuo metu tik ėmė skintis savo kelią. Jai smarkiai prieštaravo (ir prieštarauja iki šiol) absoliuti dauguma medikų, tačiau klaipėdiečių Šlauterių tai negąsdino. Jie, beje, vieni pirmųjų mieste, tokiam žingsniui ryžosi Vilniuje išklausę Maskvos klubo "Sveika šeima" instruktorių paskaitų ciklą, perskaitę daugybę literatūros, peržiūrėję gimdymo vandenyje vaizdo įrašus ir patys dalyvavę dviejuose tokiuose gimdymuose.

Košmaras gimdymo namuose

Tiesa, tėvams su naujagimiu vis dėlto teko apsilankyti gimdymo namuose - jau po Sitoros atėjimo į šį pasaulį. Ir tie gimdymo namai porai nepasirodė esantys labai svetingi.

Ūla pasakojo: "Ten pritrenkė elgesys su manimi. Pase nebuvo pakeista mergautinė pavardė. Tai aš ir narkomanė, ir prostitutė buvau. Vos neįrodė, kad norėjau vaiką nužudyti, grasino miliciją iškviesti. O kai susirūpinęs Artūras paklausė, kaip jaučiamės, tai jį sadistu, bepročiu apšaukė."

Šiaip ar taip, tėvams svarbiausia buvo Sitoros būklė. O ji buvo ypatinga.

"Sitorai jau penki mėnesiai, o ji nė karto net sloga nesirgo. Atsisakėme gydytojų paslaugų. Pas mus sako: "Profilaktinis tikrinimas - būtinas." Tegul parodo nors vieną vaiką, kuriam ligą "apibėgo". Atsisakėm net skiepyti, kol dar nėra susiformavusi imuninė sistema. Kuo Sitora skiriasi nuo kitų vaikų? Jau pirmą parą ji juokėsi. Net ant puoduko iškart pradėjome sodinti. Aišku, prilaikydavom, kad neįkristų. Tik gimusi atlikinėjo įvairius pratimus, kuo toliau, tuo sudėtingesnius. Ji jau įsikibusi vaikščioja", - džiaugėsi tėvai.

Kaip išgėrus atrodyti inteligentiškai

Ir pabaigai - šiek tiek trumpųjų žinučių iš 1991-ųjų vasario.

"Rinkos akibrokštai. Daugybė alaus taip ir liko neišgerta Alksnynės kooperatinėje užeigoje (prie pasienio kontrolės punkto), atidarytoje reikalaujant poledinės žūklės mėgėjams, nes pastarųjų antplūdis atslūgo."

"Uždavinys. Kooperatyvas "Viza" už vizos gavimą į Vokietiją iš kliento ima 110 rublių. Jei dėl kurių nors priežasčių kooperatyvas vizos negauna, iš kliento imami 55 rubliai. Klausimas: kiek reikia mokėti minėtam kooperatyvui, jei važiuojantis į užsienį visai nesikreipia į kooperatyvą "Viza"?"

"Dėmesio! Organizuojami trumpalaikiai mokami kursai "Kaip išgėrus atrodyti inteligentiškai". Skambinti telefonu 9-03-20."

"Nostalgija. Gargždų 1-osios vidurinės mokyklos aktų salėje nuo Brežnevo laikų kabo pano su "Skaisčia brandaus socializmo saule". Direktoriui gaila ją nukelti nuo sienos, tegul šviečia "tautinei mokyklai" iki XX amžiaus pabaigos!"

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder