Bet juk esmė yra ne forma, o turinys, ar ne? O jame taip pradėjo dominuoti Edas Vaičkus, kad redakcija, matydama neįtikimu greičiu aukštyn šovusį jo "Pamąstymų apie kultūrinį proletarinės Klaipėdos veidą" populiarumą, nebeturėjo kur trauktis ir privalėjo dėti tą "veidą" į pirmą kiekvieno numerio puslapį.
Taip atsitiko ir su gruodžio 1-osios VE numeriu. Šįkart pamąstymai skirti populiariame klube "Pas Albertą" rinktis pamėgusiems banditams odinėmis striukėmis ir kitiems panašaus plauko pašlemėkams, kurie visiškai nesuprato džiazo, čia Klaipėdos konservatorijos studentų grojamo kiekvieną antradienį ir trečiadienį.
"Iš pradžių jie tyliai šventė Antano gimtadienį. Paskui pradėjo kuždėtis. Vienas iš jų balsu pamąstė, kad "Meridiane" groja geriau. Antras pasikrapštė pakaušį. Trečias bandė delnais užsispausti ausis. Užtat ketvirtas nebeiškentęs pašoko, pasirausė odinės striukės kišenėse ir nudrožė tiesiai prie muzikantų. Priėjo prie to, kuris groja kliapu. (Nuo mokyklos laikų jam atrodo, kad tas, guris groja pianinu - didžiausias viršininkas. Muzikos vadovas). "Odinukas" ištiesė dešimtrublę ir pakankamai garsiai pasiūlė: "Štai jums červoncas, o jūs dešimt minučių negrokit." Vaikinukai jauni ir pasimetė. Červoncą iš pradžių paėmė. Paskui grąžino. Ir grojo toliau"..
Beje, studentai, pasak Vaičkaus, grojo puikiai. Taip, kad net "nutyla Madona ir Sisi Ketč, nustebęs kilsteli antakius senukas Eltonas, mirtinoje tyloje plevėsuoja Džeksono marškinėliai (išdykėlis, ir vėl nesusikišo į kelnes)..."
Ir būtent šiame numeryje VE pradėjo spausdinti ciklą, kuris laikraščio skaitytojų ratą padvigubino. O gal net ir patrigubino. Nepamirškime, kad tais laikais visi tikėjo viskuo (net ir tuo, kad Eltonas Džonas išties nustebęs pakėlė antakius, kai išgirdo "Pas Albertą" grojant konservatorijos studentus). Tad nenuostabu, kad pradėto spausdinti horoskopo kiekvienai metų dienai dėka VE tapo paklausiausia preke spaudos kioskuose. O šiuos horoskopus ruošęs Artūras Grigaliūnas vėliau pakeltas iki redaktoriaus pavaduotojo pareigų...
Būta ir naujienų iš uosto: "Maskviečiai ilgai lauks švediško sviesto. Dėl labai suprantamų priežasčių: Klaipėdoje lyja lietus, ir to prakeikto sviesto krauti negalima. Keikiasi škiperis, keikiasi dokininkai, bet nuo to niekas nesikeičia. O "Peruvian Reefer" įgula vakarais lanko uostamiesčio viešojo maitinimo įstaigas. Įgula, tarp kitko, internacionalinė. Laivo vadai - anglai, jungos - filipiniečiai. Šauniosios merginos, kurios domisi Filipinų istorija ir menais, gali nespartinti įvykių: "Peruvian Reefer" netgi gruodžio 4-ąją neišplauks. Išplauks vėliau. Klaipėdoje jam patinka."
Bet žiema pasitikta ir rimtesniais dalykais. Štai skaitytojas Vytautas Tamošiūnas atsiųstame laiške paragino pasirūpinti žmonių kaulais ties statybviete Minijos, Mituvos, Nemuno ir Strėvos gatvių apribotame kvadrate. Tie Smeltės priemiesčio gyventojų kaulai, pasak žmogaus, čia atsirado dar iš kitos vietos - iš prieškarinių kapinių, kurios sunaikintos maždaug 1958-1960 metais pastačius "Marių" parduotuvę. Žinia, jo minima statybvietė buvo skirta vaistų sandėliui, kuris ten niekada taip ir neiškilo. O kas atsitiko su kaulais?
Ir kaip dabar atrodo dar vienas tos dienos VE numeryje aprašytas objektas - Klaipėdos politechnikumo (dabar jis išdidžiai vadinasi Klaipėdos valstybine kolegija) bendrabutis Nr. 2. Į jį studentų buitimi užsukusi pasidomėti Ivona Žiemytė su fotografu Liutauru Kupliausku vos nenusisuko strando, tamsoje nepastebėję kiaurymės tarp 3 ir 4 aukštų.
"Čia visur tamsu, nors į akį durk. Apgraibomis slinkome gilioj tamsoj paskendusiu koridoriumi lyg niūriu tuneliu į niekur. Ten ir patekome. <...> Ir štai! Vienintelis šviesos spindulėlis. Vienintelėj virtuvėj, kurią randam apgraibom. O čia - viryklės be degiklių, be atsuktuvų lyg užgesę ugnikalniai. Vaikinai, sakė, maitinasi pirmame aukšte veikiančioje valgykloje, kur kasdien trys tie patys patiekalai - pavytusius lapus mena blynai, guliašas - ne guliašas bei šnicelis, pramintas "zombiu".
Keletą numerių prieš tai VE skaitytojus perspėjo, kad nuo gruodžio asmeninių skelbimų spausdinimas bus mokamas. Taip ir atsitiko. Na, beveik: "Po to, kai Jūs "VAKARŲ EKSPRESE" rasite išspausdintą skelbimą, maloniai prašome iš artimiausio RYŠIŲ skyriaus išsiųsti 3 RUBLIUS į redakcijos sąskaitą: "Nr. 609702, PRAMONĖS IR STATYBOS BANKO KLAIPĖDOS SKYRIUS". Net jei Jūs ir neišsiųsite minėtos sumos, mes vis tiek spausdinsime ir kitą Jūsų skelbimą. Tačiau mes Jumis pasitikime. Ne tik Jūsų, bet ir redakcijos finansinė padėtis nėra lengva!"
Ech, tie kraupiai įdomūs 1990-ieji...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą