Bet išsilavinimas neleido, be to, ir vanduo iš arti atrodė labai jau purvinas.
Kiek nustebau, kad išnaudoti galimybę pietauti kiek galima arčiau vandens rinkosi tik nedidelė saujelė žmonių, didžioji dauguma būriavosi tradicinėje lauko terasoje prie įėjimo į restoraną.
Neilgai truko, kol pradėjau įtarti, kodėl ant vandens plūduriuojanti terasa traukia ne visus. Pakanka, kad padavėja ar klientas pereitų spartesniu žingsniu, ir plaustas ima suptis taip, kad momentais atrodo, jog teks patirti, ką žmonės vadina jūros liga.
Neišsigąskite, tikrai taip stipriai neužsupo, tad toliau detaliai neaprašinėsiu, kaip atrodo toji jūros liga. Visgi tenka pripažinti, jog grįžus į redakciją dar kelias valandas jaučiausi tarsi supčiausi ant bangų.
Nepaisant to, sumanymas įrengti tokią pasisėdėjimų vietą labai pagirtinas, nes ji - tikrai išskirtinė. Be to, yra tikimybė, kad sėdint tokioje terasoje vyno ar alaus reikės kur kas mažiau, kad žemė po kojomis pradėtų svyruoti. Ir jūra (t. y. upė) nepasidarys iki kelių.
Jei Danės vandens restorano darbuotojai ir nepajėgūs išvalyti, pačią terasą dažniau prašluostyti būtų pravartu - nesu priekabus pedantas, bet dulkių man pasirodė kiek per daug.
Vargšės padavėjos, aprengtos juodos spalvos vieną alaus rūšį reklamuojančia apranga, matyt, irgi buvo gerokai užsisupusios arba perkaitusios saulėje.
Jos stengėsi bendrauti maloniai ir elgėsi labai paslaugiai, tik kas iš to - informacijos turėjo mažai. Laimei, žinojo, kad pietums siūloma žuvienė, vištienos salotos ir kiaulienos kepsnys, tačiau kaip paruoštos, pavyzdžiui, salotos, pasakyti negalėjo.
"Dar niekam nenešiau", - atsakė.
Betgi niekas netrukdo prieš pietus užeiti į virtuvę ir pasidomėti, ką siūlysi klientams.
"Tokios pat salotos, kaip ir Cezario. Yra vištienos, sūrio", - po kurio laiko grįžusi paaiškino padavėja.
Matyt už tai, kad vaikėme, prie dienos pietų siūlomo vandens įpylė dozuotai - tik nedidelę taurę. Kitiems pietaujantiems, mačiau, nešė po sklidiną asotį, nors prie stalo sėdėjo irgi tik dviese. Diskriminacija. Ir dar tokią karštą vasaros dieną.
Žuvienės tik paragavau, bet neįveikiau. Nepatiko, kad paviršiuje plaukiojo nemažas sluoksnis aliejaus, be to, šioje sriuboje man visiškai nederėjo paprikos ir salierų stiebai. Pagirtina tik tai, kad sriuboje buvo nemažai žuvies, o prie jos atnešta balta duona - šviežutėlė.
Duona gelbėjo ir prie salotų, nes užpilas buvo gerokai per aštrus. Šaukštas deguto virėjams, kad jie neperspėjo padavėjos apie tai. Apibūdinimas, jog salotos yra "kaip Cezario", šiuo atveju visiškai netiko. Nebuvo čia nei kietojo sūrio, nei kitų Cezario salotoms įprastų ingredientų, tad nereikia mūsų maustyti. Vištienos salotos, ir tiek.
Gabalas supjaustytos vištienos krūtinėlės iškeptas neprastai, bet po juo pasislėpęs marmalas neatrodė labai estetiškai. Manau, kad tokią karštą vasaros dieną iškart sumaišyti salotų lapus su užpilu - neprotingas sumanymas. Ypač, kai padažas toks aštrus. Nors imk ir iš tikrųjų nerk po vandeniu.
Pietūs kainavo 16 litų. Jei dalį kainos sudaro galimybė gėrėtis čia pat panosėje upe plaukiojančiomis žuvelėmis ir antimis - tebūnie. Kai kitą kartą norėsiu užsisupti - grįšiu.
Įvertinimas - 3,5 šaukšto
Maistas - 3 šaukštai
Aptarnavimas - 3 šaukštai
Aplinka - 4 šaukštai
INFORMACIJA
Dienos pietūs (16 Lt):
*Žuvienė (4 Lt)
* Vištienos salotos (12 Lt)
* Vanduo (nemokamai)
V. V.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą