2019 m. gegužės 22 d. 06:34 val., trečiadienis

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (9)

(1)

2019-04-26, 10:01

Parengė Sondra SIMANAITIENĖ, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (9) nuotrauka, foto

PROCESIJA. Apie 1955 m. laidotuvių procesija eina nuo Pergalės aikštės (dabar Lietuvininkų) Vilties gatve link miesto kapinių.

© Liubovės Stanišauskienės asmeninio archyvo nuotr.

Liubovės Stanišauskienės atsiminimai apie kapines labiausiai susiję su 1962-1966 metais, kai ji su šeima gyveno Butkų Juzės gatvėje ir lankė 1960 m. pastatytą geležinkelininkų vaikams darželį Simono Daukanto gatvėje.

Moteris iš savo tetos Valentinos Denisovos paveldėjo nuotraukų archyvą, kuriuo pasidalino su žurnaliste Gražina Juodyte, rašančia "Klaipėdos akvareles", su Pilies muziejumi, kuriančiu karo ekspoziciją "39/45". Pamačiusi, kad muziejus ir laikraštis kviečia gyventojus pasidalinti savo istorijomis apie buvusias miesto kapines ir Skulptūrų parką, apsilankė muziejuje.

Medžiai aukštyn šaknimis

Liubovė prisimena, kad darželio auklėtojos vaikus vesdavo pasivaikščioti į kapines, kurios tuo metu buvo labiau panašios į parką su vešinčia gamta. Čiulbėjo daugybė paukščių, stebino medžių įvairovė. Antkapiai buvo išlikę tik prie Trilapio gatvės ir dar keli paminklai arčiau centro. Ypač įsiminė juodo granito obeliskas, stovėjęs priešais H. ir M. Gerlachų paminklą, ant kurio buvo užrašyta "Memel".

SKVERAS. Valentina Denisova skvere prie kapinių, šalia Visų Rusijos Šventųjų cerkvės 1947 m.

Laisvai lakstyti po kapines vaikams neleido, bet Liubovės brolis Jurijus 1960 m., būdamas šešerių, slapta įbėgo į koplyčią, kuri buvo maždaug toje vietoje, kur dabar stovi S. Mišeikio skulptūra "Skrydis". Berniukas tamsoje pamatė tuščias duobes ir išsigandęs išlėkė kaip kulka. Daugiau į koplyčią nosies nekišo.

Liubovė su draugais labai mėgo laipioti po medžius. Ji prisimena, kad prie Šachmatų klubo (dabar Klaipėdos tautinių kultūrų centras) augo dideli trys ar keturi uosiai, suaugę kamienais, dabar šių medžių nebėra.

Ypač vaikai stebėjosi medžiais, kurių vainiką sudarė laužytos šakos. Šių medžių išlikę vos keli vakarinėje parko dalyje netoli pagrindinio tako. Tada vaikai tikėjo legenda, kad šie medžiai pasodinti aukštyn šaknimis. Ir tai nebuvo kelių vaikų legenda, ją žinojo daugelis. Medžiai aukštyn šaknimis!

Kartais Liubovė nueidavo į kapines su teta aplankyti jos draugės kapo. Mergaitė matydavo, kaip jaunimas sėdi su vynu, užkanda ir linksminasi tarp paminklų. S. Daukanto ir Trilapio kapinių pusė atrodė niūri, grėsmingai styrojo Gerlachų paminklas, plotai labai tankiai užlaidoti, tvorelė prie tvorelės. Vėliau Liubovė į kapines nebevaikščiojo, nes persikėlė gyventi į kitą vietą.

Moteris įsiminė tai, ko dabar nebepamatysi miesto gatvėse, tai kelis kilometrus einanti į kapines laidotuvių procesija. Apie procesijas Liubovei pasakojo jos kaimynai iš Butkų Juzės gatvės, nes jų gatve dažniausiai ir buvo praeinama. Laidotuvių procesijos iš vakarinės miesto dalies judėdavo Vilties gatve link S. Nėries gatvės, paskui pasukdavo į Butkų Juzės gatvę ir nulinguodavo link kapinių.

Tarnavo Jono Šliūpo namuose

Įdomi Liubovės mamos Jevgenijos Marudovos-Miniailos istorija. 1943 m. vokiečiai ją su šeima vežė į Vokietiją. Ešelonas sustojo Kretingoje ir ten susirinko vietiniai turtuoliai ir inteligentai pasirinkti sau darbininkų.

Daktaras, "aušrininkas" Jonas Šliūpas Jevgeniją pasirinko namų tarnaite, o jos sesę Valentiną Denisovą išsirinko Vladas Jurgutis.

1945 m. sesės grįžo į gimtąjį kaimą Pskovo srityje, tačiau netrukus 1949-aisiais atvyko gyventi į Klaipėdą. Jų tėtis buvo paskelbtas tautos priešu, įkalintas, išsiųstas statyti povandeninių laivų ir ten mirė.

Abi seserys dirbo Klaipėdos geležinkelyje, Jevgenija tapo traukinių palydove. 1952 m. ji susipažino su ukrainiečiu kareiviu ir susituokė. Jiems gimė Jurijus ir Liubovė.

 

1975 m. skveras prie cerkvės. Nuotrauka Igoris Kosmakovas.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Gennadijus

2019-04-26   13:45

IP: 185.11.26.161

Notrauka darts ne 1947 m.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos

Dvylika pirmųjų Algimanto Šideikio (gim. 1951 m.) metų nuo gimimo prabėgo buvusiame...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (11) nuotrauka, foto

Klaipėdoje užaugusi žurnalistė Gražina Juodytė papasakojo, kaip pokariu per miestą einančios laidotuvių...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (10) nuotrauka, foto

Liubovės Stanišauskienės atsiminimai apie kapines labiausiai susiję su 1962-1966 metais, kai ji...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (9) nuotrauka, foto

Dabar Skulptūrų parkas yra vieta, kurioje išpildomi pažadai prisiminti. Nors kapų neliko...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (8) nuotrauka, foto

Palangos verslas pasitinka vasarą nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, „Turizmo sezonas tikrai prasidėjo“, – sako Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos...

Pajūrio derbyje pasiekta pergalė! nuotrauka, foto

Sportas, Lietuvos futbolo A lygoje Klaipėdos „Atlantui“ pavyko nutraukti penkerių nelaimėtų rungtynių seriją. Uostamiesčio...

Gargždų gimtadienio šventė: mažiau, bet originaliau nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Likus dviem savaitėms iki 766-ojo Gargždų miesto gimtadienio, vakar Kultūros centro konferencijų...

Ugniagesiai pataria, kaip apsisaugoti nuo žaibo nuotrauka, foto

Lietuva, Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba informuoja, jog praėjusį savaitgalį žaibai Lietuvoje padegė keturis...

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 8 val.

Sportas, Paskelbta prieš 9 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 9 val.

Lietuva, Paskelbta prieš 10 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...