2019 m. gegužės 23 d. 00:12 val., ketvirtadienis

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (6)

(1)

2019-03-29, 12:01

"Vakarų ekspreso" inf.

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (6) nuotrauka, foto

KAPINĖSE. 1952-1953 m. Janina Rudminaitė su mama Zuzana Rudminiene, sese Nijole ir broliu Vladu senosiose Klaipėdos miesto kapinėse, prie tarybinių karių palaidojimo memorialo. Fotografavo mamos draugas Anatolijus.

Janina Rudminaitė Peištarienė iš vaikystės prisimena vaišes mirusiesiems, kurios būdavo paliekamos senosiose Klaipėdos kapinėse per šventes.

Janina Rudminaitė-Peištarienė (gim. 1946) gyveno Šaulių gatvėje, netoli kapinių. Nuo 1954 iki 1972 m. ji lankė I vidurinę mokyklą ir, kai tik pasibaigdavo pamokos, kartu su vaikais bėgdavo į kapines ieškoti nuotykių.

Kapinėse - kiaušiniai ir "šnapsas"

Vaiko akimis kapinės buvo labai gražios. Daug sukastų kapelių stovėjo be paminklų. Juos vadindavo "nagrobkėmis". Nuolat iškildavo kapų su rusų žvaigždėmis. Per Mirusiųjų dieną kapinėse degdavo žvakutės. O per rusų Velykas ant paminklų būdavo pridėta kiaušinių, pastatytas buteliukas su "šnapsu" ir taurelė šalia. Rusai per mirusiojo gimimo dieną ar mirimo dieną pasivaišindavo namuose ir atnešdavo likusių vaišių mirusiajam. Vaikai nuo kapų nieko neimdavo, bijojo, kad numirėlis keršys.

Ypač vaikams patikdavo stebėti laidotuves, kaip groja triūbos. Viena triūba būdavo labai didelė, kitos mažesnės. Giesmių kapinėse negiedojo. Kartais ceremonijai vadovaudavo kunigas.

Mirusįjį veždavo sunkvežimyje su atsidarančiais bortais. Buvo mada eglutėmis papuošti karstą žiemą, o vasarą puošdavo berželiais: dvi eglutės (berželiai) prie galvos, dvi prie kojų.

Kapinėse augo rūtos, našlaitės, žėlė alyvų krūmai. Janina atsimena, kad kapinėse buvo labai daug paukščių, ypač balandžių, žvirblių. Jie garsiai čiulbėdavo. Atvirkščiai nei dabar, - varnos nebuvo pagrindiniai paukščiai.

Lankė paminklus

6-oje internato klasėje vaikus vesdavo į kapines rinkti lapų, arčiau rusų kareivių palaidojimo sienos. Rusų palaidojimo memorialas buvo prižiūrimas, tačiau Pergalės diena, gegužės 9-oji, nebuvo masiškai švenčiame ir gėlių jūros prie paminklo nebūdavo. Tik kai įrengė amžinąją ugnį, pradėjo žmonės daugiau gėlių atnešti.

Nueidavo mokiniai ir prie 1923 m. sukilėlių kapo, tik ten liūdnesnis vaizdas buvo. Sklandė kalbos, kad kažkas stebi tuos, kas eina prie sukilėlių kapo. Suaugę kalbėdavo, kad geriau ten neiti, nestovėti. Sukilėlių kapo niekaip nevadindavo. Tik žinojo.

Pokariu laidojo Vitės kapinėse

Janinos mama Zuzana Petravičiūtė Rudminienė (1920-2010 m.) gyventi į Klaipėdą atsikraustė iš Šiaulių 1947 m. Ji visą gyvenimą dirbo šlifuotoja Klaipėdos laivų remonto įmonėje. Šlifuodavo staklėmis laivams skirtus žiedus.

Iš pradžių tai buvo alinantis darbas, net po atviru dangumi, šalta, sninga, o moterys dirba. Zuzana išmoko rusų kalbą, moterį vertino darbe, nes ji buvo labai sąžininga ir atsakinga. Atvykusi į Klaipėdą, 1947-1950 m. nuomojosi butą pas Kantauskius Perkūno g. 5, 1950-54 m. gyveno laivų remonto įmonės barakuose Sukilėlių gatvėje.

Dar atvažiavo ir brolio šeima su dviem vaikais, ir taip kelerius metus jie visi glaudėsi viename nedideliame kambarėlyje: brolio šeima, Zuzana su dviem vaikais ir jos motina Pranciška.

Janina užaugo be tėvo. Jonas Rudminas (gim. 1920) žuvo 1945 m. lapkričio 30 dieną. Statybos bataliono būrys valė griuvėsius Klaipėdoje, netoli Kristaus Karaliaus bažnyčios. Griuvo namas ir tėvas žuvo. Jam tebuvo 25 metai. J. Rudminą valdžia palaidojo senosiose Vitės kapinėse, netoli stadiono.

"Po karo ten visus laidojo", - sako Janina. Kapą pažymėjo iš lentų sudėta piramide su raudona žvaigžde viršuje. Kai į Klaipėdą atvažiavo jo žmona Zuzana ir pamatė žvaigždę ant kapo, tuoj pat ją nuėmė. Zuzana dažnai atsivesdavo savo dukreles prie tėčio kapo. Janina prisimena, kad tėčio palaidojimo vietą jos puošdavo kriauklėmis, rastomis prie jūros, pabarstydavo pajūrio smėliu. Per Mirusiųjų dieną visada aplankydavo, uždegdavo žvakių.

1935 m. Jono Rudmino tėvai ir sesuo išvyko gyventi į Braziliją, o penkiolikmetis Jonas liko Lietuvoje ir stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Jis mokėjo groti fleita ir priklausė kariuomenės orkestrui, grojo Šiauliuose, o vėliau Kaune.

1942 m. Jonas pakliuvo į tarybinės armijos nelaisvę, liko gyvas, nes tarnavo kaip muzikantas, o ne karys. Ir tuomet jis buvo pasiųstas į savo lemties vietą - statybos batalioną Klaipėdos mieste.

Po žūties jo žmonai atidavė medinį lagaminą nuo fleitos, jame buvo sudėti keli asmeniniai daiktai. Janina lig šiol saugo tėčio fleitos dėžutę kaip brangiausią atsiminimą. O ir vardą ji paveldėjo, nes tuo metu jau spurdėjo po mamos širdimi.

Vėliau Vitės kapines panaikino, žemę išlygino. Mirus motinai 2010 m., Janina su sese Nijole ir sūnumi Aidu paėmė žemių nuo tėčio palaidojimo vietos ir pervežė į Lėbartų kapines, šalia mamos. Ant paminklo užrašė ir tėčio pavardę bei mirimo datą. Taip šeima įamžino tėvo atminimą.

Parengė Sondra SIMANAITIENĖ, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

Kvietimas
Kviečiame atsiliepti miestiečius, kurie gali papasakoti istorijas, susijusias su senosiomis miesto kapinėmis ir Skulptūrų parku. Prašome skambinti į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų Sondrai Simanaitienei 8 612 84407, (846) 410528, rašyti el. paštu skulpturu.parkas@mlimuziejus.lt arba kreiptis į dienraščio "Vakarų ekspresas" redakciją (Mažvydo al. 3), žurnalistę Jurgą Petronytę tel. 8 655 09680, (8 46) 411316, el. paštu jurga@ve.lt.

Nuotraukų galerija

 

 

 

 

 

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Nezabitauskas

2019-03-29   19:22

IP: 78.61.173.9

Ačiū, įdomu buvo skaityti! Ir nuotraukos mielos.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos

Dvylika pirmųjų Algimanto Šideikio (gim. 1951 m.) metų nuo gimimo prabėgo buvusiame...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (11) nuotrauka, foto

Klaipėdoje užaugusi žurnalistė Gražina Juodytė papasakojo, kaip pokariu per miestą einančios laidotuvių...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (10) nuotrauka, foto

Liubovės Stanišauskienės atsiminimai apie kapines labiausiai susiję su 1962-1966 metais, kai ji...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (9) nuotrauka, foto

Dabar Skulptūrų parkas yra vieta, kurioje išpildomi pažadai prisiminti. Nors kapų neliko...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (8) nuotrauka, foto

K. Maksvytis apgailestavo dėl „sudegusios komandos“ nuotrauka, foto

Sportas, Uostamiesčio ekipos strategas Kazys Maksvytis apgailestavo dėl pasirodymo, tačiau neprarado tikėjimo...

"Viesulo" gimnasčių pergalės nuotrauka, foto

Sportas, Prienuose vykusiame tarptautiniame meninės gimnastikos turnyre "Elegance Cup-2019" visų spalvų medalius iškovojo...

Žiemos sodo augalus užpuolė pavojingi parazitai nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Kretingos vizitine kortele pelnytai vadinamam Žiemos sodui buvo iškilusi didžiulė...

Pusfinalio serija: vos vienas „Neptūno“ tritaškis iš 20 bandymų nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos „Neptūnas“ pralaimėjimu namuose pradėjo „Betsafe–LKL“ pusfinalio etapą. Kazio Maksvyčio auklėtiniai...

Sportas, Paskelbta prieš 1 val.

Sportas, Paskelbta prieš 2 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...