2019 m. gegužės 22 d. 06:32 val., trečiadienis

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (10)

(2)

2019-05-10, 10:01

"Vakarų ekspreso" inf.

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (10) nuotrauka, foto

PASLAPTIS. Laidotuvės senosiose Klaipėdos kapinėse 1935 08 13. Viduryje prie kunigo stovi Gražinos Juodytės mama. O ant nuotraukos užrašas: "Tu bedugne jūra. Putotos bangos norėjot praryti mane St. Vaišnorytė. Atminties kartu skendusio draugo Klidžinio." "Nuotrauką pieštuku kryžiumi perbraukė, matyt, tėvas. Regis, jis pavydėjo. Galbūt todėl mama su manimi taip dažnai į kapines eidavo. Matyt, ilgėjosi draugo, gal mylimojo", - svarstė Gražina Juodytė ir stebėjosi, jog ant fotografijos mama pasirašė kiek kitokią savo pavardės formą.

© Asmeninio albumo nuotr.

Klaipėdoje užaugusi žurnalistė Gražina Juodytė papasakojo, kaip pokariu per miestą einančios laidotuvių procesijos tapdavo atrakcija vaikams, kokios buvo tuo metu laidotuvių mados, kaip skyrėsi rusų ir lietuvių požiūris į mirtį.

Gražina primena, jog pokariu Klaipėda buvo nedidelė. "Petro Cvirkos (dabar - Turgaus g.) gatvės vaikams atrodydavo, kad ji baigiasi ties Senuoju turgumi. Taip, buvo CBK (celiuliozės fabriko) rajono kvartalas su gėlių gatvių pavadinimais, Žvejybos uosto rajone vienas kitas gyvenamasis namas. Bet tai jau atrodydavo užmiestis.

Pokariu vaikai pramogų nedaug turėdavo. Tad laidotuvių procesijos, kurios vingiuodavo ir per Tiltų gatvę, tapdavo mums savotiška atrakcija. Dažnai prie jų prisijungdavome. Įkvėpti artimųjų gedulo ašarų, paraudodavome ir patys.

Tikrąja procesijos dalyve taip pat teko būti, kai jau mokyklą lankiau. Mokiausi 4 vidurinėje mokykloje (vėliau ten buvo Vydūno mokykla, dabar VDA Klaipėdos fakultetas) ir rudenį visi moksleiviai buvo vežami dirbti į kolūkius. Kartą bulves kasdami vyresnės klasės berniukai atrado sprogmenį ir jis sprogo. Keletas vaikų tada žuvo, vienas šio įvykio metu suluošintas berniukas, praleidęs daug pamokų, buvo paliktas antriems metams ir tapo mano bendraklasiu. Žuvusiuosius moksleivius į kapines lydėjo bendramokslių procesija ir man teko joje dalyvauti.

Prabangos ženklas - metaliniai vainikai

Mirusysis būdavo vežamas sunkvežimiu nuleistais bortais. Pagal tai, ar karstas atidarytas, ar uždarytas, nustatydavome, ar mirusysis lietuvis, ar rusas. Rusai veždavo mirusįjį atidarytame karste. Dažniausiai senosiose Klaipėdos kapinėse buvo laidojami rusai, nes lietuviai, pokariu suvažiavę į Klaipėdą iš visos šalies, savo mirusiuosius išveždavo laidoti į gimtinę.

Priekyje sunkvežimio eidavo nešantieji vainikus. Mes, vaikai, vainikus skaičiuodavome ir pagal jų kiekį nuspręsdavome apie amžinatilsio statusą. Pokariu laidotuvių procesijos prabangą liudydavo metaliniai vainikai su skardos lapais ir iš metalo išraitytais, norima spalva nudažytais gėlių žiedais. Tie vainikai buvo rankų darbo ir labai brangūs. Žmonės tikėjosi, kad metalinis vainikas bus ilgam, nereikės gyvų gėlių ant kapų nešti, sodinti.

Mano tėvas buvo valstybės tarnautojas, bet turėjo auksines rankas, tad po darbo jis gamindavo ir pardavinėdavo tuos metalinius vainikus, taip papildomai uždirbdamas. Bet tie vainikai labai greitai išėjo iš mados. Žmonėms nepatiko, kad procesijos metu jie barškėdavo, o netrukus paaiškėjo, kad ne tokie jie ir ilgaamžiai - surūdija. Tada tėvas pradėjo gaminti medines dėžutes, apklijuotas kriauklėmis. Mes su mama turėdavome parūpinti tėvui žaliavos, tad eidavome kriauklių rinkti. Mama dėžutes turguje pardavinėdavo.

ŠEIMA. Gražinos mama Stanislava Vaišnoraitė (viduryje) su sese Barbora Vaišnoraite ir broliu Matu Vaišnoru.

Kiaušiniai ir degtinė vėlėms

Su mama dažnai ir į kapines eidavome. Kapinės buvo labai gražios, nes jas puošė prieškario kilmingųjų antkapiai. Į kapines žmonės eidavo kaip į parką - pasivaikščioti. Tai būdavo moterų su vaikais susitikimo vieta. Jos aptardavo neseniai palaidotus, skaitydavo užrašus gotiškomis raidėmis iškaltus ant antkapių. Bet pavardės ponioms nieko nesakydavo.

Pokariu nebuvo jokios informacijos apie Klaipėdos praeities garbius žmones. Nieko nesakė ir paminklas, skirtas žuvusiems 1923 m. Klaipėdos krašto sukilėliams. Kai mieste buvo griaunama tai, kas liudija praeitį, stebiuosi, kaip tas paminklas vis dėlto išliko...

Mes, vaikai, kapinėse nežaisdavome - jautėme pagarbą mirusiesiems. Prisimenu mamos draugės pasakojimą, jog kartą gal duobkasiai kapinėse iškėlė puotą - išgertuves po laidotuvių. Tai jiems labai liūdnai baigėsi. Vieną infarktas ištiko, kitam taip pat kažkas nutiko. Žodžiu, vėlės supyko.

Labai įsiminė man ir tai, jog rusai per Velykas mirusiųjų vėlėms atnešdavo ir padėdavo ant kapo kiaušinių, degtinės. Dar mamos draugė man pasakojo, jog jos namuose per Vėlines vėlės blynus, paliktus ant stalo, suvalgė. Tai aš jas taip ir įsivaizdavau - kaip būtybes, kurios daug valgo.

LAIDOTUVĖS. Kūdikėlio laidotuvės Klaipėdoje. Nuotrauka iš mamos albumo be parašo, tad Gražina Juodytė nežino, kieno tai laidotuvės ir kas gedi mirusiojo.

Mirusiuosius keldavo per langus

Pokariu mes augome bedieviai ir tikėjome šviesiu komunizmo rytojumi. Tik paprasti darbo žmonės, kurie nėjo aukštesnių pareigų, drįsdavo laidoti mirusįjį su kunigu. Iš pradžių nebuvo mieste laidojimo namų ir gedulingų pietų niekas kavinėse nevalgydavo, nes neturėjo žmonės pinigų.

Visos apeigos vykdavo namuose, ir mirusiuosius namuose šarvodavo. O senamiesčio namuose kai kur laiptinės labai ankštos ir karstas jose netilpdavo - tada karstą su visu mirusiuoju per langą keldavo. Kartais ir langai buvo per maži, nežinau, ką tada darydavo, gal pas kaimynus šarvodavo.

Užtat visi kaimynai apie netektį iš karto sužinodavo ir stengdavosi padėti sunkią valandą, jautė pareigą palydėti kaimyną į amžinojo poilsio vietą ir šermenyse dalyvauti, bet ne todėl kad pavalgytų, išgertų, o kad gerą žodį apie mirusįjį pasakytų. Žmonės pokariu buvo labai bendruomeniški.

Beje, įkapes žmonės pasiruošdavo iš anksto. Mano draugės mama, kuri buvo kilusi iš kilmingos šeimos buvo pasiruošusi labai gražius tautinius drabužius. Dauguma moterų pirkdavosi medžiagą, siūdindavosi įkapes ir net pasimatuodavo jas... Kitoks buvo žmonių santykis su mirtimi", - pasakojo G. Juodytė.

Parengė Jurga PETRONYTĖ

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Gali

2019-05-10   16:15

IP: 185.11.26.161

Būti rusas katalikų ir lietuvis stačiatikių. Atsisveikinama pagal tikėjimo tradicija, ne tautybė. Sunkus straipsnis.

2019-05-10   12:36

IP: 185.11.26.161

Geras straipsnis.Ačiū Jums.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos

Dvylika pirmųjų Algimanto Šideikio (gim. 1951 m.) metų nuo gimimo prabėgo buvusiame...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (11) nuotrauka, foto

Klaipėdoje užaugusi žurnalistė Gražina Juodytė papasakojo, kaip pokariu per miestą einančios laidotuvių...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (10) nuotrauka, foto

Liubovės Stanišauskienės atsiminimai apie kapines labiausiai susiję su 1962-1966 metais, kai ji...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (9) nuotrauka, foto

Dabar Skulptūrų parkas yra vieta, kurioje išpildomi pažadai prisiminti. Nors kapų neliko...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (8) nuotrauka, foto

Palangos verslas pasitinka vasarą nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, „Turizmo sezonas tikrai prasidėjo“, – sako Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos...

Pajūrio derbyje pasiekta pergalė! nuotrauka, foto

Sportas, Lietuvos futbolo A lygoje Klaipėdos „Atlantui“ pavyko nutraukti penkerių nelaimėtų rungtynių seriją. Uostamiesčio...

Gargždų gimtadienio šventė: mažiau, bet originaliau nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Likus dviem savaitėms iki 766-ojo Gargždų miesto gimtadienio, vakar Kultūros centro konferencijų...

Ugniagesiai pataria, kaip apsisaugoti nuo žaibo nuotrauka, foto

Lietuva, Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba informuoja, jog praėjusį savaitgalį žaibai Lietuvoje padegė keturis...

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 8 val.

Sportas, Paskelbta prieš 9 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 9 val.

Lietuva, Paskelbta prieš 10 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...