2019 m. kovo 21 d. 19:56 val., ketvirtadienis

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (1)

2019-02-15, 12:01

"Vakarų ekspreso" inf.

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (1) nuotrauka, foto

PRISIMINIMAI. Olga Irena Vičiulytė-Gedgaudienė prisimena, kad po karo Klaipėdoje vaikai būriais klajodavo po miestą, šniukštinėdavo ir po senąsias miesto kapines.

© Donato BIELKAUSKO nuotr. iš MLIM archyvo

Nuoširdžiai džiaugiamės, kad į dienraščio "Vakarų ekspresas" ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kvietimą dalintis istorijomis, nutikusiomis senosiose Klaipėdos miesto kapinėse, dabartiniame Skulptūrų parke, atsiliepė trys klaipėdietės. Pirmąjį projekto "Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos" pasakojimą pateikė 1940 metais Klaipėdoje gimusi Olga Irena Vičiulytė Gedgaudienė.

Olgos Irenos Vičiulytės-Gedgaudienės tėvas Kazimieras Vičiulis gyventi į Klaipėdą atvyko iš Grūšlaukės apie 1927 m. Mama Julija Lukošiūtė - iš Kretingos. Tėvai susipažino Klaipėdoje ir 1935 metais susituokė.

Iki karo Klaipėdoje gyveno gydytojas Boršteinas, labai geras gydytojas. Iš vargšų neimdavo pinigų. Olgos mama Julija jo šeimoje dirbo virėja. O Olgos senelis, mamos tėvas Jurgis Lukošius, nuo 1913 m. gyveno Amerikoje, ten ir mirė. Kai Olgos mama tekėjo, gydytojas Boršteinas suruošė kraitį: davė du raudonus didelius fotelius, sofą-lovą ir vonios dydžio krepšį, pilną patalynės.

1939 m. Hitleris užėmė Klaipėdos kraštą ir visi turėjo priimti vokiečių pilietybę arba - "raus" (išvykti). Lietuvos Vyriausybė priglaudė atvykstančius Klaipėdos krašto gyventojus, - pasirūpindavo, kad šeimos galva turėtų darbą, ir paieškodavo, kas priimtų gyventi. Olgos tėvai apsistojo Vilniuje.

60-oji šeima

Į Klaipėdą šeima sugrįžo 1945 metais gegužės mėnesį ir buvo 60-oji civilinė šeima, užregistruota mieste.

Klaipėdoje Julijos ir Kazimiero šeimoje augo du vaikai: nesantuokinis Julijos sūnus Vilius ir 12 metų jaunesnė Olga. Mamytė mirė, kai mažajai Olgai buvo 4-eri metukai. Tuomet ją augino tėvas ir brolis. Tėtis Kazimieras dirbo muilo fabrike "Žuvelė".

Olga buvo visatos centras. Ko panorėdavo, to gaudavo, net vynuogių ir arbūzo. "Visko buvo galima nusipirkti, tik reikėjo turėti pinigų", - prisimena Olga. Klaipėda po karo smalsiems vaikams buvo labai įdomi. Daug griuvėsių, po kuriuos vaikai drąsiai landžiojo. Uosto rajone Olga su draugais įsiropštė į sugriuvusio namo rūsį, rado medaus ir laižė. Tik netikėtai rūsio angą užgriuvo atskilusi namo dalis. Gerai, kad išgirdo darbininkas iš netoliese buvusio muilo fabriko, - išgelbėjo rėkaujančius vaikus.

Nepavykęs pabėgimas

Olgos brolis Vilius norėjo pabėgti į užsienį. 1947 m. susidraugavo su vokiečiu belaisviu.

Tas vokietukas Pėteris, pasak Olgos, mokėjo labai gražiai piešti (jam buvo 19 metų, kaip ir Viliui), mokėjo švilpauti Štrauso melodijas.

Pėteris kartais ateidavo pas brolį Vilių į namus. Jie planavo abu pabėgti į užsienį, nuplaukti iš pradžių į Švediją, o paskui Vilius vyktų pas senelį į Ameriką. Vilius kalbėjo laisvai vokiškai, rusiškai, angliškai.

Jie susitarė su vokiečių kapitonu, kad juos jūroje paims. Sovietinis saugumas abu vaikinus areštavo tą dieną, kai jie jau turėjo naktį išplaukti.

Išgelbėjo iš kalėjimo, bet ne nuo mirties

Jūros gatvėje, kitoje pusėje, gyveno Bubulų šeima, kurios mergaitė Genė buvo įsimylėjusi Vilių. Kai Vilių areštavo, ji savo tėvą įkalbėjo išvaduoti mylimąjį.

Jos tėvas buvo komunistas, partijos biuro narys, mėsos kombinato partinis sekretorius, bet geras žmogus. Dukra pagrasino galą pasidaryti, jei tėvas neišgelbės Viliaus.

Brolis pasikvietė tėvą į kalėjimą, norėjo pasitarti. Tėvas pasakė, kad niekuo padėti negali, jau labai sirgo. Sako, ženykis, vedęs ilgiau gyvensi.

Vilius sutiko vesti Bubilų Genę ir pragyveno drauge ketverius metus. 1951 m. Vilius peršalo dėdės laidotuvėse ir mirė. Greitoji džiova tuo metu buvo labai "madinga" liga.

Vilių palaidojo 1951 m. miesto kapinėse, priešais paminklą 1923 m. žuvusiems savanoriams atminti.

Žiemos atrakcija

Po brolio mirties vienuolikmetę Olgą priglaudė teta Zuzana, mamos sesuo. Pasak Olgos, ji buvo ypatingas žmogus. Jei tokių žmonių būtų daugiau, vaikų namų Lietuvoje neliktų.

Zuzanos vyras Kazimieras Lukošius dirbo eiguliu. Žiemos metu, kartą per savaitę, jis padarydavo vaikams atrakciją: iš Mažojo Kaimelio su arkliu ir didelėmis rogėmis tempdavo dešimties rogučių karavaną iki Kretingalės arba Bajorų ir atgal. Paskutinės rogutės lakstydavo į visas puses kaip pašėlusios.

"Nabašnikas" koplyčioje

Pirmą kartą į miesto kapines Olgą atsivedė brolis Vilius apie 1946-uosius metus ir parodė 1923-iųjų Sukilėlių paminklą ir laikraštį, kuriame buvo nufotografuotas tas pats paminklas ir šalia daug kryžių.

Brolio apšviesta sesuo vėliau į kapines atsivedė ir kaimynų, daugiavaikės Stupelių šeimos, gyvenusios Jūros g. 1-ame name, vaikus. Po karo vaikai kasdien būriais klajodavo po miestą, dažnai nuklysdavo ir į prekybos uosto teritoriją, kur buvo apgyvendinti karo belaisviai vokiečiai.

Vaikams patikdavo stebėti jų pamaldas po atviru dangumi. Jie labai gražiai giedodavo. Olgai atrodė, kad jų balsai kyla tiesiai į dangų.

Olga prisimena, kad po karo kapinės dar buvo labai gražios.

"Šalia tako, einant nuo cerkvės link stoties, stovėjo medinis kryžius iš storų balkių su užrašu viršuje. Toliau, kairėje nuo J. L. Vynerio paminklo, buvo raudonų plytų koplyčia su tamsiai rudomis medinėmis durimis. Koplyčios dangtyje žiojėjo skylė.

Viduje, ant lentynos, buvo lakuotas karstas. Karstas buvo su žalvarinėmis rankenomis, tai buvo neįprasta tuo metu. Lubas puošė melsvos ir rožinės spalvos tapyba. Karsto dangtis buvo pasuktas į šoną. Vaikai žvilgtelėjo į vidų. - Nabašnikas, - sušuko jie. Ir aš viduje pamačiau kaulus ir kaukolę. Ir visi pabėgome. 1947 m. koplyčia buvo susprogdinta", - pasakojo pašnekovė.

Popo vaišės

Kitą kartą su vaikais Olga nuėjo į cerkvę prie kapinių.

Mato, stačiatikių popas su "bliūdeliu" vaikšto, pakabina šaukštą ir kiekvienam į burną kiša.

"Mes irgi į eilę atsistojome. Popas dalino grūdus su medumi. Skanu buvo, tai antrą kartą vaikai į eilę atsistojome. Tada šventikas davė su šaukštu į kaktą ir pravijo. Tas popo vaišes rusės vadino "eta kutia", - dalijosi prisiminimais Olga.

KAPINĖS. Senųjų Klaipėdos miesto kapinių vaizdai 8-ame dešimtmetyje.

Nuotrauka iš Dionyzo Varkalio rinkinio.

Kapinių šiurpė

Olga pasidalino ir Teta Zuzana pasakojo apie tokį atsitikimą prieš karą.

Mirė jauna mergina ir tėvai ją palaidojo su auskarais, pakabuku ir žiedu. Pavardės teta neprisiminė. Po pietų palaidojo, o vakare vagišiai iškasė karstą, nuėmė auskarus, kaklo papuošalus, o žiedas nenusimauna. Norėjo nupjauti.
Mergina atmerkė akis ir sako: Kur aš? Du vagišiai pabėgo, o vienas iš išgąsčio krito negyvas. Mergina parėjo namo, beldžiasi naktį.
- Kas? - klausia mama.
- Aš, man šalta, - atsako mergina.
Mama atidarė duris, mato, dukra. Suknelė kruvina, matyt, nuo piršto. Motinai širdis plyšo.

Ši istorija galėjo būti pasakojama apie 1927-uosius, kai teta Zuzana Klaipėdoje gyveno.

Paskutinis palaidojimas

Pasak Olgos Vičiulytės-Gedgaudienės, priešais 1923-iųjų metų Sukilėlių kapą senosiose Klaipėdos kapinėse 1951 m. buvo palaidotas jos brolis Vilius Lukošius (gim. 1928 m.), tėvas Kazimieras Vičiulis (1912-1947), ir ant viršaus 1964 m. palaidotas Kazimieras Bubulas, Olgos brolio Viliaus uošvis.

Kai naikino miesto kapines, 1980 m. savo artimuosius Olga perlaidojo Joniškės kapinėse.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje yra miesto kapinių knyga, kurioje yra įrašas apie paskutinį palaidojimą 1959 m. sausio mėnesį.

Olgos Vičiulytės-Gedgaudienės istorija paskutinio palaidojimo datą pavėlina penkeriais metais.

Pagal Olgos Irenos Vičiulytės Gedgaudienės prisiminimus parengė Sondra Simanaitienė

Kviečiame dalintis istorijomis

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ir dienraštis "Vakarų ekspresas" dėkoja Olgai Irenai Vičiulytei Gedgaudienei už leidimą dalintis jos šeimos istorija. Prašome miestiečius atsiliepti, papasakoti savo šeimų istorijas, susijusias su miesto kapinėmis ir Skulptūrų parku - liūdnas, netikėtas, išdaigiškas. Nes toks yra gyvenimas - spalvotas.
Paskambinkite į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų Sondrai Simanaitienei 8 612 84407, (846) 410528, rašykite el. paštu skulpturu.parkas@mlimuziejus.lt arba kreipkitės į dienraščio "Vakarų ekspresas" redakciją (Mažvydo al. 3), žurnalistę Jurgą Petronytę mob. tel. 8 655 09680, tel. (8 46) 411316, el. paštu jurga@ve.lt

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos

Tęsiame pokalbį apie senąsias Klaipėdos kapines su klaipėdiečiu kraštotyrininku Vytautu Tamošiūnu. Pokariu...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (4) nuotrauka, foto

Į dienraščio "Vakarų ekpresas" ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kvietimą atsiliepti žmones,...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (3) nuotrauka, foto

Klaipėdietis Algimantas Pisarevičius papasakojo, kad senosiose Klaipėdos kapinėse dar prieš Antrąjį pasaulinį...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (2) nuotrauka, foto

Nuoširdžiai džiaugiamės, kad į dienraščio "Vakarų ekspresas" ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (1) nuotrauka, foto

Dauno sindromo dieną paminėjo su vaikais nuotrauka, foto

Sportas, Kovo 21-oji – pasaulinė Dauno sindromo diena, kurią Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkai bei...

Prie koalicijos jungiasi ir Laima Juknienė nuotrauka, foto

Klaipėda, Valdančiosios daugumos gretos didėja. Prie koalicijos naujai išrinktoje Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje...

Direktoriaus ataskaitai pritrūko palaikymo nuotrauka, foto

Klaipėda, Ketvirtadienį posėdžiavusi kadenciją baigianti miesto Taryba įteikė Savivaldybės administracijos direktoriui Sauliui Budinui...

Artėja padangų keitimo bumas nuotrauka, foto

Automobiliai, Servisai pradeda pasiruošimą artėjančiam padangų keitimo bumui, kai daugelis vairuotojų žiemines padangas...

Sportas, Paskelbta prieš 27 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 56 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Automobiliai, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...