Spauda: diskusijos Davose - įdomios, tačiau be rezultatų

Jei kapitalizmas nori išgyventi, jis turi būti reformuotas. Tai kaip užkeikimą kartoja 40-ojo Pasaulio ekonomikos forumo Davose dalyviai sekdami Prancūzijos prezidento Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) pavyzdžiu. N. Sarkozi dabartinę padėtį pavadino "globalizacijos krize". Ekonomistai, politikai ir ekspertai diskusijų metų ieško "priimtinų" sprendimų, tačiau rezultatas yra nulinis, rašo užsienio spauda.

Ekonomikos forume Davose girdėti kritikos balsai, reikalaujantys griežčiau reguliuoti finansų rinkas, rašo Vokietijos savaitraštis "Stern". Beveik visi forumo dalyviai sutaria, kad finansų struktūrų reformos pasauliniu mastu išvengti nepavyks. Būtent šiai temai trečiadienį savo kalbą skyrė Prancūzijos prezidentas N. Sarkozi, rašo "Stern".

Prancūzijos prezidentas kalbėjo apie "globalizacijos krizę" ir apie tai, kad tik valstybė - arba, tiksliau, mokesčių mokėtojai - sugebėjo užkirsti kelią visiškai katastrofai. Pretenzijos pateiktos bankininkams: jie turi mąstyti, kam išduoti paskolą, o ne užsiimti spekuliacijomis. N. Sarkozi nemato alternatyvų kapitalizmui. Tačiau rinkai negalima leisti daryti, ką nori.

Panašios nuomonės yra ir Pietų Korėjos prezidentas Li Men Bakas (Lee Myung-Bak). Būtent Pietų Korėjoje lapkritį įvyks konkreti diskusija dėl tarptautinės finansų sistemos reformavimo ir galbūt bus priimti atitinkami sprendimai.

Jau trejus metus Davoso forumas dirba vadinamuoju "smegenų audros" formatu: pasaulio lyderiai, ekonomistai, politikai ir ekspertai diskusijų metų ieško "priimtinų" kilusių problemų sprendimų, rašo Prancūzijos laikraštis "Les Echos".

Šiais metais pagrindinis pirmos forumo dienos uždavinys buvo atrasti "bendrą naudą". "Les Echos" teigimu, rezultatas yra "nulinis, tačiau įdomus": forumo dalyviai priėjo prie neguodžiančios išvados, kad kolektyvinis protas šiuo metu negali surasti išeities.

Davose gausiai atstovaujamas finansų sektorius laiko koją ant stabdžio. Visi sutaria, kad reguliavimas yra būtinas, tačiau jo turi būti kaip galima mažiau. Kalbant apie Jungtinių Valstijų prezidento Barako Obamos (Barack Obama) pasiūlymą riboti bankus, tai yra paprasčiausias populizmas, kuris yra visiškai nepriimtinas. Ekonomikos atsigavimas yra labai nestabilus, ir dabar ne laikas viską griauti, mano daugelis finansininkų.

Sistemos keičiasi ir keisis. Klausimas dėl to, kokios bus šios permainos, išlieka atviras. Tačiau Jungtinėse Valstijose jau dabar atsiranda judėjimas, raginantis atsisakyti stambių spekuliacijomis užsiimančių bankų paslaugomis. Galbūt moralų kapitalizmą susikurs patys piliečiai?, retoriškai klausia "Les Echos".

Tuo tarpu Didžiosios Britanijos finansų dienraštis "The Financial Times" dėmesį atkreipia į Graikijos atstovo pasisakymą Davose. Dar prieš kelis mėnesius tapo akivaizdu, kad Graikija atsidūrė giliausioje finansinėje duobėje, ir tai skatina šalį kurti naujus valstybės obligacijų pardavimo būdus.

Graikijos ministras pirmininkas Georgas Papandrėjus (George Papandreou) paneigė gandus, kad Atėnai mėgina valstybės obligacijų parduoti Kinijoje. "Kinijos investuotojai nėra su mumis kada nors susisiekę. Mes tai neigiame, ir kinai tai neigia", - sakė jis. Graikijos premjeras pripažino, kad pagrindinė šalies problema - "ne finansinis deficitas, o pasitikėjimo deficitas". Likimo ironija yra tai, kad iš karto po Graikijos vyriausybės vadovo Davose kalbėjo Kinijos vicepremjeras, kuris pasakė kalbą apie sėkmingą Kinijos ekonominę politiką, kuri leido šaliai išskleisti sparnus virš viso pasaulio.

Eltos inf.