Atskleidžiamos siaubo rūsio paslaptys

Austrų tyrėjai atskleidė daugiau detalių apie požeminį rūsį, kuriame Jozefas Friclis 24 metus laikė įkalintą savo dukterį ir tris vaikus.

Tyrėjai mano, kad Friclis planavo statyti rūsį jau 1978 metais, netrukus po to, kai pradėjo žaginti savo dukterį, kuriai tuomet buvo 11 ar 12 metų, sakė policijos spaudos atstovas Francas Polceris.

Tais metais austras pradėjo statyti požeminį kalėjimą - namo priedą, nepažymėtą jokiuose pastato planuose. Pasak F. Polcerio, užbaigti statybas truko iki 1983 metų.

Tyrėjai neseniai atrado dar vienas duris į požeminį kalėjimą, kurios buvo užblokuotos 500 kg plieno ir betono. Friclis veikiausiai nustojo naudoti šias duris tuomet, kai sukonstravo elektronines duris antrajam įėjimui. Friclis, kuris, kaip mano policija, vienintelis galėjo patekti į rūsį, kaskart, norėdamas patekti į požeminį kalėjimą, turėjo keliauti pro sudėtingą labirintą.

"Iš viso reikėjo atidaryti aštuonias duris, kad pro paskutiniąsias patektum į erdvę, kurioje buvo įkalinti šeimos nariai. Taip pat reikėjo panaudoti elektroninį durų atidarymo aparatą, - teigė policijos atstovas. - Galbūt yra ir kitų erdvių, kurių mes dar neradome".

J. Friclis 24 metus rūsyje laikė ir žagino savo dukterį Elizabet. Nelaisvėje laikoma moteris pagimdė septynis vaikus. Trys iš jų gyveno su ja rūsyje, kitus tris J. Friclis augino savo namuose, o vienas kūdikis mirė vos gimęs.

Istorija iškilo į viešumą maždaug prieš 2 savaites, kai sunkiai susirgo vienas iš belangėje kalinamų vaikų - 19-metė Kerstin. Tėvas sutiko nugabenti ją į ligoninę. Pirmą kartą jai buvo leista išeiti iš rūsio, kuriame ji su motina ir dviem broliais praleido visą savo gyvenimą.

Daktaras Albertas Reiteris, gydantis Kerstin, pirmadienį sakė, kad jos būklė vis dar "mirtinai pavojinga, tačiau šiek tiek pagerėjo". "Ji jau stabilesnė, tačiau mes vis dar laikome ją dirbtinėje komoje ir su respiratoriumi", sakė medikas.

Laikosi ramiai

Trečiadienį arba ketvirtadienį prokuratūros atstovai mėgins apklausti J. Friclį, kuris po pirmojo prisipažinimo vėliau atsisakė kalbėtis su policija. Kalėjimo darbuotojai sakė, kad Friclis laikosi ramiai, bet atsisako eiti į kalėjimo kiemą. Jam suteikta teisė į valandos pasivaikščiojimą kieme, tačiau Friclis ja nesinaudoja.

Jis laikomas kameroje su kitu kaliniu, kuris mums pasakė, jog neturi dėl to problemų, - sakė kalėjimo direktorius G. Moervaldas.

Tačiau Friclis laikomas atskirai nuo kitų kalinių, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam smurtui. "Nenorime rizikuoti", - teigė direktorius.

Su J. Fritzliu elgiamasi kaip ir su kitais kaliniais, jis gali žiūrėti televiziją, klausytis radijo, skaityti. "Jis valgo savo kameroje. Tai įprasta", - sakė pareigūnas.

Šeima atsigauna

Elizabet ir du jos sūnūs vėl kartu su motina Rozmari, kuri, pasak policijos, nieko nežinojo apie požeminį kalėjimą. Ji vėl kartu ir su kitais trimis vaikais, kuriuos Friclis atskyrė nuo Elizabet.

Suvienyta šeima gyvena atskirose psichiatrijos klinikos patalpose, kur jie pratinasi prie naujo gyvenimo ritmo ir saulės šviesos, kurios du berniukai niekuomet nematė.

"Motinos ir mažiausio vaiko jautrumas šviesai padidėjo, mes jiems davėme apsauginius akinius nuo saulės", -sakė klinikos vyriausiasis gydytojas Bertoldas Keplingeris.

Pasak mediko, penkiametis Feliksas tampa vis judresnis. "Jis žavisi viskuo, ką pamato aplinkui - grynu oru, šviesa, maistu. Visi šie dalykai jam padeda, - teigė daktaras. - Palengva jų odos spalva tampa normali". Šeimos nariai susipažįsta vieni su kitais ir pratinasi gyventi kartu. B. Keplingeris gyrė Elizabet, kad ji belaisvėje pratino vaikus prie kasdienės rutinos. Jis sakė, kad šeima pratinasi prie naujos tvarkos, kai motina ir senelė ruošia šeimai pusryčius, o vaikai klojasi lovas.

Tačiau, sakė, jis, vaikų, augusių nelaisvėje, gyvenimo ritmas skiriasi nuo kitų, gyvenusių Friclio namuose. O motina Elizabet ilsisi ir nusnūsta keletą kartų per dieną.

Šeimos narių sveikatos būklė patenkinama, sakė B. Keplingeris. Vaikai vis labiau pripranta prie saulės šviesos ir didesnių erdvių.

Matė vaikai

Pradžioje belangė, kurioje Friclis laikė dukterį, buvo 35 kvadratinių metrų. Tik 1993 m., kai Elizabet laukėsi ketvirtojo vaiko, Friclis nusprendė išplėsti patalpas iki maždaug 55 kv. metrų.

Taigi nuo 1984 m. pirmuosius 9 kalinimo metus Elizabet buvo laikoma vieninteliame rūsio kambaryje.

Spaudoje išplatintose nuotraukose matyti jau iki keturių kambariukų praplėstos patalpos.

Tačiau vokiečių „Der Spiegel” žurnalas, cituodamas tyrimui artimus šaltinius, pranešė, kad belangio kalėjimo patalpos padidintos tik 1993 m. Iki tol Elizabet kalinta vieninteliame kambaryje, o tai reiškia, kad trys vaikai, gimę per tuos 9 metus,  matė, kaip J. Friclis visai šalia prievartauja jų motiną.

"Vakarų ekspreso", CNN, Eltos, BBC inf.