Sriubos lėkštė

Sriubos lėkštė

Norėdami pasidalinti rūpesčiais ar džiaugsmais, darbo dienomis skambinkite nuo 10 iki 13 val. tel. (846) 49 34 35 arba rašykite laiškus el. pašto adresu [email protected]

Žinau, kad tarp "Vakarų ekspreso" skaitytojų esti skeptikų dėl tos Maltos ordino dalijamos lėkštės sriubos. Bet ką ji reiškia iš tikrųjų, sužinojau iš 82 metų ponios Danutės: "Visus metus tris kartus per savaitę man atveždavo tą lėkštę sriubos. Ir duonos. Kadangi nevaikštau, tiksliau, nebeišeinu į lauką, labai greitai pajutau, ką reiškia nebegauti to dubenėlio karštimo ir skanios šviežios duonos. Nežinau, kodėl savanoriai mane nustojo lankyti prieš Kalėdas. Pasijutau tokia apleista. Ir dar dėl vienos priežasties skaudu - mano pensija tik 240 eurų. Komunaliniai mokesčiai, vaistai iššluoja piniginę bemat. Tad tos lėkštės sriubos mane gelbėdavo nuo bado. Nesiskundžiu, neaimanuoju, - gal tos mano savanorės prieš Kalėdas pas vaikus ar anūkus išvažiavo į kokias airijas, gal sunegalavo. Ir netrukus vėl viskas stos į savo vietas. Bet toji labdara, patikėkit, mane gelbsti. Manau, kad viralas gelbėja ir daugiau skurstančiųjų", - guodėsi p. Danutė, nelinkusi kam nors priekaištauti. Atvirkščiai, ji kupina dėkingumo ir Maltos ordinui, ir jo savanoriams.

Kalėdinė kasdienybė

Ponia Irena, nepaisant brandaus amžiaus, yra labai pagavi naujovėms. Ji jau kelerius metus rūšiuoja šiukšles. Ir aną dieną su trimis pundulėliais pasuko link konteinerių. Smalsus kaimynas, ėjęs pro šalį, pasiteiravo, kaip ji čia sugebėjusi tiek šiukšlių "prisidirbti"? Ponia Irena kaimynui išdėstė šiukšlių rūšiavimo "programą". Pasak jos, kaimynas kiek nustebo. "Bet ir susigėdo, kad jis taip nedarąs. Švenčių proga pasižadėjo šiukšles rūšiuoti ir jis. Man pasidarė labai gera, kad iš mūsų didelio namo bent vieną "abrazumijau", - mažu šventiniu, tegul ir kasdienybės džiaugsmeliu pasidalijo p. Irena.
Beje, ji pasidalijo dar vienu įspūdžiu vaizdelio, stebėto pro langą. "Priešais yra gražus parkelis, į kurį su savo šunimis susirenka tikriausiai viso kvartalo gyventojai. Pro langą, kepdama kokius blynus, žvilgčioju dažnai. Tik kelis kartus pastebėjau, kad mažiukų šuniukų kakaliukus surenka garbaus amžiaus ponios ir ponai. Šiukštu, savo mylimų augintinių krūvų nerenka nei pitbulių, nei dogų ar buldogų dažniausiai jauni šeimininkai. O aną dieną - žiū - gal koks dvidešimt penkerių metų vyrukas, bėgiojęs kartu su didoku šunimi, kuris, žinoma, atliko savo reikalus, be jokių skrupulų iš kišenės išsitraukė maišelį, surinko šuns "brangenybes" ir toliau jau su tuo "ryšuliuku" ir šunimi bėgiojo. Garbės žodis, norėjau atidaryti langą ir kaip kokiame teatre išrėkti "bravo". To nepadariau, nes žinau, kad vaikinas mano susižavėjimo šūksnių nebūtų išgirdęs", - pasakojo p. Irena, mokanti pasidžiaugti ir mažais kasdieniškais poelgiais.

Kalėdinis palinkėjimas

Na, ką, mielieji "Vakarų ekspreso" skaitytojai. Poryt sėsime prie Kūčių stalo, pasitikdami gražiausias metų šventes. Kasmet jas pasitinkant Jums ko nors linkėdavau pati. Šiemet netikėtai susiklostė Jūsų pačių palinkėjimų vieni kitiems "serija". Šį kartą gražių minčių ir jausmų nepašykštėjo mūsų skaitytojas ponas Vladas: "Man didžiausias Kalėdų džiaugsmas, kai esu apsuptas mylimų ir mylinčių. Tad emigravusių vaikų tėvams linkiu sulaukti savo mylimukų gal jau ir su anūkėliais, stokojantiems sveikatos - pasveikti, benamiams pagaliau turėti stogą virš galvos, skurstantiems sulaukti stebuklų - netikėtos paramos. Na, čia visų ir visko nesuminėsi. Tiesiog linkiu kiekvienam sulaukti tokio stebuklo, kuris būtų pats pačiausias." Jaukių Kūčių, linksmų Kalėdų.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder