SOS Klaipėdos senamiestis

SOS Klaipėdos senamiestis

Viešoje erdvėje pasirodę futuristiniai pasvarstymai apie Tiltų g. perspektyvą po stikliniu gaubtu verčia sunerimti - ar mes ieškome racionalių transporto organizavimo sprendimų, ar svajojame tam, kad svajotume?

Eismo organizavimo pradžiamokslis

Naujos idėjos yra gerai, tačiau problema egzistuoja jau ne vienerius metus ir nejuda iš mirties taško, todėl reikia pagaliau pereiti prie idėjų realizavimo. Jau nevertinant to fakto, kad stiklinio gaubto idėja buvo siūloma 2011 metais. Taigi, idėja ne nauja, o atnaujinta. Bet grįžkime prie esmės.

Visi klaipėdiečiai puikiai žino, kad mieste yra trys pagrindinės susisiekimo arterijos, jungiančios pietinę miesto dalį su šiaurine: 1) Minijos g., pereinanti į Pilies g. esantį Pilies tiltą; 2) Taikos pr., pereinantis į Tiltų g. esantį Biržos tiltą; 3) Šilutės pl., pereinantis į Mokyklos g. esantį tiltą.

Tradiciškai pagrindiniai miesto srautai per Danės upę yra nukreipiami per Pilies ir Mokyklos g. esančius tiltus, o Biržos tiltas skirtas tik viešajam transportui.

Rimtesnių problemų, esant tokiam pagrindinėmis gatvėmis organizuotam eismui, kaip ir nesimato, tačiau Pilies tilto rekonstrukcija atgaivino kalbas ne tik apie beveik nuo 2002 m. Savivaldybės koridoriuose klaidžiojančius Bastionų tilto planus, bet ir 2007 m. bendrajame miesto plane įtvirtintą sprendimą rekonstruoti Tiltų g. į pėsčiųjų gatvę.

Visgi svarbiausias yra laikas, nes laiku įgyvendinti infrastruktūros projektai skatina miestą judėti į priekį, o tai - viešojo sektoriaus ir šiuo atveju Savivaldybės prerogatyva.

Šiek tiek į šoną nustumdami grandiozinius projektus, pabandykime pažvelgti į transporto judėjimo Tiltų g. sprendimus paprasčiau - iš eismo organizavimo pusės.

Autobusams turi būti teikiama pirmenybė, todėl jie turėtų darbo dienomis laisvai judėti Tiltų g. nuo 7 iki 21 val., o savaitgaliais - nuo 10 iki 20 val., taip sumažinant triukšmo lygį poilsio metu, tenkinant senamiesčio gyventojų poreikius. Mikroautobusams, taksi bei lengvajam transportui darbo dienomis nuo 9 iki 16 val., o savaitgaliais nuo 10 iki 18 val. taip pat turėtų būti leidžiama laisvai važiuoti Tiltų g. Papildomai Tiltų g. minėtoms transporto rūšims turėtų būti ribojamas greitis.

Sprendimo pagrindimas ir motyvas - darbo dienomis piko metu, t. y. nuo 7 iki 9 val. bei nuo 16 iki 18 val. Tiltų g. laisvai judėtų tik autobusai, netrukdomi kitų eismo dalyvių, todėl būtų subalansuoti srautai ir nekiltų problemų dėl grafiko tikslumo. Kai nėra didelių srautų, visi eismo dalyviai "dalintųsi" senamiesčiu, o vakaro metu eismas būtų uždraustas visam transportui.

Dienos metu svarbu suteikti galimybę visoms transporto priemonėms (išskyrus sunkųjį transportą) laisvai judėti senamiesčiu dėl kasdienio poreikio greitai pasiekti norimą vietą, ir turbūt svarbiausia dėl to, kad būtų suteikta galimybė laisvai patekti į senamiestį, nes tik žmonių srautai padės palaipsniui atgaivinti apmirusią centrinę miesto dalį (pavyzdžiui, papietauti į senamiestį norintys atvykti žmonės paprasčiausiai dėl laiko stokos tikrai nestatys automobilio senamiesčio prieigose, nes ėjimui iki mėgstamos kavinės gali tekti sugaišti 10-20 min.).

Kodėl išskiriami autobusai? Juose telpa daugiausiai žmonių, todėl yra mažiausias transporto vienetų skaičius. Taip pat dėl to, kad VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" (KKT) atlieką reikšmingą socialinę funkciją, t. y. užtikrina susisiekimą mieste, atsižvelgdama ne tik į maršruto pelningumą (daugelyje Vakarų Europos valstybių tai yra reikšmingai dotuojama paslauga).

Suteikiant galimybę autobusams laisvai judėti senamiesčiu papildomomis valandomis, ne tik gyventojai būtų skatinami rinktis šią transporto priemonę, bet ir leistų KKT generuoti papildomas pajamas, siekiant užtikrinti komfortiškesnes sąlygas besirenkantiems mažiausią įtaką eismo srautams darančią motorinę transporto priemonę.

Kodėl išskiriami mikroautobusai, taksi ir automobiliai? Šiuo metu Tiltų g. eismas yra uždraustas tik lengviesiems automobiliams, todėl,norint optimaliai išnaudoti šį ruožą, padarant jį prieinamu kuo didesnei daliai žmonių, tikslinga tiek taksi, tiek mikroautobusams, tiek lengviesiems automobiliams taikyti vienodas sąlygas, kad būtų pasiektas subalansuotas srauto pasiskirstymas.

Svarbiausia yra turinys, o ne forma, todėl kiekvienas sprendimas turi turėti aiškius argumentus už ir prieš. Viešoje erdvėje dažniausiai girdimi argumentai dėl galimų kliūčių specialiajam transportui nėra pakankamai įtikinami, nes tam taip pat turėtų būti taikomos atitinkamos organizacinės priemonės. Retorinis klausimas: jei yra sukuriami ekstremalių situacijų planai įvykus didesnio masto katastrofai, argi neįmanoma suderinti plano šiai situacijai, kuri tikrai nėra kažkuo išskirtinė.

Egzistuoja ir negatyvus nusiteikimas dėl tranzitinio srauto senamiesčiu. Kodėl jis negalimas, jei jis būtų subalansuotas intensyviausiomis valandomis? Juk srautas visgi yra pagrindinis faktorius siekiant atgaivinti senamiestį.

Reziumuojant aptartą situaciją ir sprendimo pasiūlymą organizuoti transportą taip, kad senamiestis mažiausiai nukentėtų, galima teigti, kad organizacinių variantų yra daug, kaip ir temų aptarimui dėl papildomų veiksnių, darančių įtaką senamiesčiui. Tik kompleksiniai sprendimai gali duoti rezultatų.

Šie pasiūlymai parengti vadovaujantis tik viešoje erdvėje prieinamais informacijos šaltiniais, nes transporto srautų analitinių duomenų Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neviešina, o jų gavimas pateikus užklausą, pasirodo, yra sudėtingesnis procesas negu iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti.

Žymantas SINKEVIČIUS, Danės seniūnaitijos seniūnaitis

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder