Pirmyn - į viduramžius...

Mūsų visuomenės informavimo priemonėse netrūksta laidų ir straipsnių apie įvairiausio plauko pranašus, burtininkus, egzorcistus, stebukladarius, ekstrasensus, “sugebančius gydyti” neišgydomiausias ligas, bei kitokius paranormalius reiškinius. Liūdniausa, kad tos laidos ir straipsniai neretai yra vienpusiški ir virsta ne reiškinių analize, o šarlatanų ir mėgėjų lengvai pasipinigauti reklama.

TV laidose toną dažnai užduoda kokia rėksminga būrėja ar "ragana”, o jos oponentams nebelieka laiko rimčiau ką nors išdėstyti. Taip auga "raganų“ ir astrologų autoritetas, pinigų srautai į jų kišenes – taip pat.

Man liūdna ir gėda, kad dvidešimt pirmojo amžiaus Lietuva su naujausiomis technologijomis ir visa kompiuterija ritasi į viduramžius, kad televizijas užtvindė laidos, kuriose kuo rimčiausiai kalbama apie vaiduoklius, regėjimus, velnių išvarymus ar mirusiųjų dvasių apsilankymus. Gėda, jog net rimti laikraščiai ir žurnalai neapsieina be horoskopų, kaip grybai po lietaus dygsta ir klesti būrimų salonai, o prie jų kartais JAUNŲ žmonių eilės driekiasi.

Rizikuodamas užsitraukti daugelio tais "fenomenais“ tikinčiųjų, kai kurių pažįstamų bei to "verslo“ atstovų nemalonę, ryžtuosi papasakoti, ką šioje srityje esu patyręs, žinau, ir ką apie tai galvoju. Tuo labiau, kad iš smalsumo nepraleisdavau progos tokius dalykus paanalizuoti.

"Dievo apdovanotųjų“, "neeilinių galių“ turinčiųjų buvo visais laikais, kaip ir jais tikinčiųjų. Atmintyje iškyla pokario laikai, kai trūko maisto, siautė ligos, ir neretas drebėjo dėl galimos kelionės į Sibirą. "Aiškiaregiams“ tai buvo visai neblogi laikai. Prisimenu, kaip pagyvenę žmonės tiems mulkintojams tempdavo maisto produktus, nes pinigų neturėdavo. "Galiomis apdovanotųjų“ negraužė sąžinė už kilogramą sviesto, lašinių ar porą dešimčių kiaušinių pranašauti GALIMĄ kelionę, valdiškus namus, arba "gydyti“ jų pačių įkalbėtas ligas.

Vienos garsios rajone būrėjos kortos mano senelės šeimai ir turtingesniems kaimynams atkakliai rodė ilgą kelionę. Būrėja puikiai žinojo, kas laukia daugelio stambesnių ūkininkų . Tikimybė prašauti - nedidelė, ir drebėjo žmonės, džiūvėsių maišus prisikrovę. Gal ir būtų pranašystės išsipildžiusios, bet "tautų tėvas“ numirė. Kortos labai greitai pradėjo rodyti, jog "garvežys kitais bėgiais nuvažiavo“.

Aišku, būrėjos neliko be skalsios duonos. Norinčių "tikrą tiesą“ apie praeitį ir ateitį sužinoti niekada netrūkdavo, kaip ir "išsigydyti“ daktarų neapčiuopiamas ar neišgydomas ligas, "nuimti“ kerus ar užkalbėjimus.