2018 m. rugsėjo 20 d. 22:57 val., ketvirtadienis

Skaitytojų ekspresas

NVO kviečia bendram darbui

(4)

2017-02-06, 04:01

Renolda SENAVAITIENĖ

NVO kviečia bendram darbui nuotrauka, foto

© Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Teisingumo principas Lietuvoje, švelniai tariant, yra abejotinas. Žmonės emigruoja, ne dėl to, kad jie nori kuo greičiau palikti Tėvynę, o dėl to, kad Lietuvoje jie nesijaučia nei saugūs, nei reikalingi. Mes, čia likusieji, esame priversti laikyti Valstybę ant savo pečių.

Kuo toliau, tuo daugiau yra reikalingas bendruomeniškumas, savanorystė, viešo intereso gynimas. Ne kalbomis ir deklaracijomis, bet konkrečiais veiksmais visuomenės gerovei. Tokiais kaip advokacija, edukacija ar pagalba žmonėms. Čia ir dabar. Tam ir egzistuoja NVO (nevyriausybinės organizacijos).

Klaipėda visuomet buvo pilna nenuoramų visuomenininkų. Tai jie kažkada stovėjo pirmose Sąjūdžio gretose, tai jie niekad nelaikė liežuvio už dantų rėždami tiesą. Šiuo metu mūsų mieste tokių organizacijų yra gausybė. Tiesa, jos keitėsi, evoliucionavo ar regresavo, vienos veiklos rūšys dingo, kitos - atsirado.

Klaipėdos NVO skirstomos pagal sritis. Daugiausia, žinoma, jų yra pomėgių, pensininkų, sveikatos ir socialiniame sektoriuose. Po to eina jaunimas, kultūra, o paskutiniai lieka gamtininkai ir pilietininkai.

2013 12 19 Seime pagaliau buvo priimtas Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas. Jis turėjo būti jau seniai priimtas, tik kad valstybininkai labai jau jo nenorėjo ir nuolat šį neįdomų darbą atidėliojo... Ką darysi - Europa verčia, tad teko priimti... Pilnos gražių lūkesčių nepartinės, savanoriškos ar neformaliai veikiančios, dažniausiai tik didelio altruizmo bei idėjos vedamos organizacijos jo seniai su viltimis laukė. Tačiau kai ėmėme įgyvendinti šį įstatymą, prasidėjo nelabai smagūs dalykai. Daug nepasakosiu, bet paminėsiu svarbiausias puses.

Įstatymas iškreipia NVO savarankiškumo principus, prieštarauja Europos Tarybos Ministrų komiteto 2007 m. rekomendacijoms dėl NVO teisinio statuso Europoje (jokia valdžia ar jos struktūros negali kištis į NVO veiklą). Teigiama, kad nevyriausybinės organizacijos turi būti laisvos nuo valdžios organų reguliavimo, kad joms neturi būti daromas spaudimas jokiu būdu, taip pat - panaudojant įstatymus.

Nors Lietuvos NVO plėtros įstatyme nurodyta, kad NVO - tai nuo valstybės institucijų nepriklausomas, savanoriškumo pagrindais veikiantis viešasis juridinis asmuo,tame pačiame įstatyme taip pat nurodyta, kad NVO tarybos sudėtį bei jos nuostatus tvirtina Vyriausybė (mūsų atveju - Savivaldybės taryba), o pati NVO taryba sudaroma lygiateisės partnerystės pagrindais lygiomis dalimis iš valdžios ir NVO deleguotų atstovų. Kiekviena iš dviejų pusių - po 10 žmonių.

Taigi, kuriama Lietuvos NVO taryba nėra savarankiška, nepriklausoma nuo valdžios. Tas mums, nepriklausomoms organizacijoms, visiškai netinka. Ir labai nepatinka.

Jau įtarėme, kaip galimai bus. Bet kur dingsi žiemą basas? Išsirinkome atstovus, susikalbėjome, susitarėme ir pasitvirtinome įstatus, tvarkas, veiklos planą bei visas kitas "kantičkas" (kažkada taip senovės kaimo troboje buvo vadinamas pagrindinis spaudinys - giesmynas). Išėjo visai neblogas dalykas.

Žinoma, NVO tarybos nėra pagrindinių visuomenės problemų mažintojos, bet gerų darbų tokie žmonėms gali padaryti labai daug. Todėl kuo daugiau piliečių turi joms priklausyti. Pavyzdžiui, Norvegijoje kiekvienas šalies pilietis nuo kūdikio iki visiškos brandos sulaukusio senjoro yra bent trijų nevyriausybinių organizacijų narys. Ten nevyriausybininkai turi didžiulę įtaką tenkinant visuomenės poreikius, privataus sektoriaus aptarnavimo, paslaugų teikimo srityse bei kontrolėje. Tiek kainų, tiek teikiamų paslaugų kokybės. Ten NVO žodis yra labai svarus.

1998 m. Europos Bendrija, valstybės narės ir 19 kitų valstybių pasirašė Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais, geriau žinomą kaip Orhuso konvencija.

Šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje įtaka politiniams sprendimams gali pasireikšti įvairiomis formomis ir įvairiais komunikaciniais kanalais per viešosios nuomonės formavimą. Laisvas žodis (net jei ir aštrus) yra viena iš pamatinių demokratijos vertybių... Tad pirmiausia reikėtų ir vadovautis šia konvencija bei pagrindiniu jos teiginiu, kad visuomenė turi teisę dalyvauti priimant sprendimus.

O nevyriausybinis sektorius ir atstovauja visuomenei.

Aš manau, kad kol kas mūsų miesto Tarybos veikloje pageidaujančios dalyvauti tam tikros NVO yra ignoruojamos.

Pilietiškumą atstovaujančioms NVO peršama veikla yra iš vadinamųjų "minkštųjų" - pavyzdžiui, patriotizmo ugdymas, istorinės atminties stiprinimas, krikščioniškų vertybių diegimas, tautinių bendrijų integravimas ir panašiai. Ne daugiau. Valdžia net iš Vilniaus rašo gražius žodžius apie savanorystę, skelbia šūkius apie skurdo mažinimą, ragina nevyriausybininkus naikinti socialinę atskirtį. Lyg tą atskirtį mes išradom ir veikdami be jokių finansavimų, tik savo jėgomis, pajėgsime tuoj pat panaikinti. Ką ten panaikinti - bent kiek paveikti nėra galimybių. Tik padėti gali. O kur dar kova su korupcija.

Politinės partijos, vietos ir valstybės valdžia nesuinteresuota visuomenine kontrole ir tam ryžtingai priešinasi. Priešinasi net paprastiems pasiūlymams, kuriuos mes NVO taryboje esantys nevyriausybininkai stengiamės pateikti neturėdami jokių negerų tikslų.

NVO tarybos posėdžių lankomumas iš Savivaldybės pusės - apgailėtinas. Sulaukiame tik 2-3 pareigingų atstovų, o susirgus keletui nuolatinių narių nebūna daugumos. O kur dar tuščias laiko gaišimas leidžiant kalbėti tiems, kurie kalba ne iš esmės. Tenka pripažinti, kad jokių konkrečių sprendimų dažniausiai nepavyksta priimti...

Įvykus savivaldybių rinkimams ši Taryba buvo perrinkta iš naujo ir dabar naujos sudėties jau veikia apie 2 metus. Deja, nelabai efektyviai. Bet aš tikiu, kad kuo toliau, tuo geriau seksis. Kviečiame atsiliepti visas miesto nevyriausybines organizacijas, bendradarbiauti ir spręsti nevyriausybinio sektoriaus problemas.

Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų tarybos narių kontaktus, atstovaujamas sritis bei kitą informaciją galima rasti Klaipėdos savivaldybės portale www.klaipeda.lt/lit/Klaipedos-miesto-nevyriausybiniu-organizaciju-taryba/3381.

Pilietinė visuomenė yra neišvengiama. Jeigu valdantiesiems pakaktų sveiko suvokimo dėl naudos, kurią gali duoti, pavyzdžiui, aplinkosaugos-ekologijos ar demokratijos-pilietiškumo plėtros sričių NVO, tai būtų stengiamasi joms padėti, vienyti ir jas gausinti. Mano įsitikinimu, tokia yra pagrindinė visuomenės ateities sėkmės formulė. Bet valdžia jaučiasi nejaukiai, kai demokratijos ar žmogaus teisių gynimo organizacijų viešoje erdvėje gausėja. Ir suprantu kodėl.

Ne mažiau reikšminga demokratinės visuomenės vertybė yra visų piliečių lygybė prieš įstatymą.

Kviečiu atsisakyti mąstymo, kad "paprasti žmonės" valstybėje neturi jokios įtakos. Turi. Jie - piliečiai. Renkantys tuos, kas privalo ginti viešąjį interesą. Nereikia pasiduoti nusistovėjusiems nesąžiningų valdančiųjų ir dvasiškai susmulkėjusios žiniasklaidos teiginiams ir šūkiams. Tokiems kaip "mus išrinkote, reiškia, mes žinome, kaip geriau valdyti (šalį,miestą)", ar "nedejuokite - ką išsirinkote, tą ir turite", "nieko jau nepadarysi...", "tu neatstovauji visuomenei" ir pan. Taip nėra. Piliečiai privalo dalyvauti valdant, jie privalo būti išgirsti, į jų valią turi būti atsižvelgta. Tik pradžiai reikia visiems dalyvauti NVO veikloje, nuolat domėtis, kas vyksta, ir stoti į tokias organizacijas. Tą aš ir kviečiu daryti.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Tai

2017-02-10   12:37

IP: 88.119.134.9

ką siūlote daryti pirmiausia, kad žmonės nebėgtų į užsienį?

Saule

2017-02-09   22:48

IP: 78.61.149.4

Neklauskite ką daryti, bet darykite. Supraskite, kuo didesnė žmonių masė, ažiotažas, tuo didesnė tikimybė kažką pasiekti. jei pas mus žmonės neturėtų galimybės bėgti į užsienį, tai pas mus gal ir būtų vienybė ir taip kaip Graikijoje ar Rumunijoje.

Tai kad

2017-02-07   10:40

IP: 88.119.39.225

visi labai nevieningi.Be to mūsų visos valdžios nekreipia dėmesio į Tautos valią.Pasižiūri kaip į skruzdėlyną ir vistiek savo durnystes daro.Jie rūpinasi užsieniais kur kas daugiau nei saviškiais Lietuvoje.Tik karbauskiniai kelia šiokią-tokią viltį..Pažiūrėsim.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Skaitytojų ekspresas

Anądien lietučiui protarpiais lynojant lėtai einu senamiesčiu, džiaugdamasi, jog esu čia, savame...

Kas gali paaiškinti meilę savo kraštui? Kaip ji pasireiškia? nuotrauka, foto

Lietuvos žydų tragiškas likimas nacių okupacijos 1941-1945 metais - skaudi, neužgyjanti žaizda...

Suraskime darbėniškių seserų Chaimaičių gelbėtojus nuotrauka, foto

Sveiki gyvi, mieli, šiek tiek išblyškę žiemos gyventojai! Šį kartą rašau ne...

Po šilutiškio pinklių Afrikos sukčiai spjaudėsi dar ilgai nuotrauka, foto

Portalas VE.lt gavo žinomo klaipėdiečio Eugenijaus Ostapenko elektroninį laišką su priedais, kuriame...

Prokurorė: E. Ostapenko nėščiai moteriai nespyrė nuotrauka, foto

Irkluotojų pergalės Kaliningrade ir Kupiškyje nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos irklavimo centro atstovai pastarosiomis dienomis varžėsi Kaliningrade ir Kupiškyje. Į Klaipėdą...

KUL medikai apie žmonių naivumą: tai vos nekainavo gyvybės nuotrauka, foto

Sveikata, Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai priblokšti, to jų praktikoje dar nėra buvę:...

L. Williamsas: „Džiaugiuosi vėl galėdamas būti savimi“ nuotrauka, foto

Sportas, Į Klaipėdą iš Panevėžio persikėlęs Lorenzo Williamsas uostamiestyje rado keletą bičiulių...

Biudžetą papildė 4 mln. eurų „bešeimininkių“ lėšų nuotrauka, foto

Lietuva, „Tokiu būdu 4 milijonai eurų buvo pervesti į Lietuvos biudžetą, o ...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...