Nutylėjimai apie "prestižinį" kvartalą

Klaipėdos priemiesčio naujakurių kvartale, išgarsintame Žaliojo Slėnio vardu, atmosfera kaista ne vien nuo saulės, bet ir žiniasklaidoje platinamos netikslios informacijos bei gandų. Kokios viso to priežastys?

Jei grįžtume dešimt metų atgal, pamatytume porą vakarietiškos architektūros gerąja prasme apžavėtų verslininkų, siekiančių šalia Tauralaukio plytinčiame vaizdingame Žvejonės, Ringelio upelių ir Danės slėnyje įkurti keliasdešimties namų kvartalą. Jis turėjo tapti vizitine šių verslininkų ir naujų pajūrio statybų kortele. Sklypų pirkėjams buvo peršami žinomiausi Lietuvos architektai, renkamos geriausios kokybės medžiagos. Gautas ir rezultatas - namai, gatvės turi savo stilistiką, ten, kur savininkai su savo išmone "nenugrybavo į pievas", galima jaustis kaip kokiame nors Nyderlandų kvartalėlyje.

Deja, jaukus kvartalėlis virto poros šimtų sklypų kompleksu, jame neliko net vietos žadėtoms poilsio aikštelėms.

Negana to, įrengti tik 2 vandens gręžiniai vietoje žadėtų 5, ir tik 3 nuotekų valymo įrenginių sekcijos vietoje 8. Dėl to jau treti metai Žaliojo Slėnio kakučius klaipėdiečiai uosto Danėje, jais prausiasi Melnragėje. Paklausite, kaip žiūri aplinkosauga į tokį barbarišką ir cinišką elgesį? Ogi žiūri gana liberaliai - keliasdešimt protokolų, kelios dešimtys tūkstančių litų baudų. Tarsi oficialiai deklaruotų - mokėkite baudas, verslininkai, ir toliau derkite aplinką iki soties. Teisėsaugai, miesto ir rajono savivaldybėms irgi nusišvilpt į tai - tikriausiai viešasis interesas nėra pažeistas ir už tai negresia baudžiamoji atsakomybė.

Dabar dar pučiamas burbulas dėl bendruomenės keliamo klausimo, kodėl už gyventojų nugarų stengiamasi šį Aukštkiemių kaimo vakarinėje dalyje esantį naujakurių kvartalą būtinai prijungti prie Klaipėdos miesto.

Viešumoje bandoma Aukštkiemių kaimo bendruomenę ir jos aktyvistus sumenkinti teigiant, kad bendruomenė neturi teisės kalbėti visų gyventojų vardu. Tačiau bendruomenę palaikė ne tik jos nariai, bet ir kiti, norintys likti rajone. Bendruomenė išsiaiškino keletą ekonominių pranašumų likti kaime, o kokius argumentus pateikė norintieji jungtis prie miesto? Skaitome tik visokius valdininkų gąsdinimus. Juk pakeitus gyvenamąją vietą niekas iš darbo, darželio, mokyklos ar gydymo įstaigos tikriausiai neišmes...

Kokį pagrindą spręsti kelių šimtų šeimų likimus turi keletas politikų ir porelė verslininkų, pasidėjusių ant stalo abejotinos vertės protokolą su 12 gyventojų parašų? Bendruomenė pasisako už tai, kad patys gyventojai apsispręstų jungtis prie miesto ar likti kaime, o ne "dėdės" ir "tetos", turintys neaiškių kėslų, iš viršaus nuleidinėtų tokius sprendimus.