Neįgaliųjų pagalbos šauksmas tyruose

Klaipėdos neįgaliųjų draugijos būstinės pirmininko kabinete stulpu paremtos linkstančios lubos ir visose patalpose vyraujanti tyla liudija apie ne pačius geriausius šios bendrijos laikus.

"Neįgalieji - visuomenės dalis, į kurią reikia atkreipti daugiau dėmesio, nors pastaruoju metu jo sulaukti neįmanoma", - sako Klaipėdos miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkas Jonas Tarasevičius.

Pasak jo, Lietuvoje iš viso nėra jokios politikos negalią turinčių žmonių atžvilgiu. Dvejus metus iš eilės neįgaliųjų draugija pateikė miesto savivaldybei paramos projektus, tačiau abu kartus jie buvo atmesti. Dėl lėšų stygiaus neįgaliųjų draugija turi atsisakyti daugelio veiklos formų ir negali tinkamai atlikti savo funkcijų - užtikrinti įdomią veiklą bei užimtumą, gerinti draugijos narių sveikatą.

Šiuo metu neįgaliųjų draugijos būstinėje veikia meno saviveiklos, asmens higienos priežiūros ir sporto būreliai. Pastarąja veikla užsiimantys negalią turintys žmonės džiugina šalies smiginio, šaškių ir boccia sporto šakų varžybose užimdami prizines vietas.

Pokalbio metu draugijos pirmininkas sulaukė skambučio iš draugijos nario, kuriam netikėtai iškilo problema - atšaukta transporto priemonė, turėjusi nugabenti draugijos narius į Lietuvos neįgaliųjų čempionatą Kaune. Anksčiau transporto priemonę suteikdavo socialinė rūpyba, tačiau nuo šių metų liepos 1 dienos ši paslauga tapo mokama, o sykiu ir finansiškai neįkandama neįgaliųjų draugijai, tad ruošęsi ir treniravęsi čempionatui Klaipėdos neįgalieji neturės galimybių parodyti savo sugebėjimų. J. Tarasevičius įsitikinęs, kad ir šįkart klaipėdiečiai nebūtų likę be prizinių vietų.

Pokalbininkas teigė, kad mažesniuose miesteliuose negalią turintys žmonės labiau palaikomi, integruojami į visuomenę.

"Teko ne kartą dalyvauti neįgaliųjų renginiuose, vykusiuose Klaipėdos rajono miesteliuose. Ten dalyvauja seniūnai, neįgaliuosius remiantys verslininkai, sveiki šeimos nariai, giminaičiai, draugai. Kaimo vietovėse žmonės labiau supranta vieni kitus, stengiasi padėti. Tuo tarpu mieste visi svetimi, niekam nerūpi neįgaliųjų reikalai", - mintis dėstė draugijos pirmininkas.

Dabar Klaipėdos neįgaliųjų draugiją sudaro 331 narys. Jų visų norai labai žemiški, tačiau kol kas nepasiekiami. Daugelis draugijos narių nėra niekur buvę, o norėtų nuvažiuoti ir į šalia esančią Palangą, aplankyti Gintaro muziejų, Kretingos Žiemos sodą, pasimaudyti Platelių ežere, pamatyti Vilnių, Kauną. Neįgalieji labai norėtų, kad būtų teikiamos masažo paslaugos, norėtų turėti rankdarbių vadovą, kad išmoktų daryti įvairius darbelius, vėliau galėtų surengti parodą ir pademonstruoti savo sugebėjimus draugams, pasikviesti svečių iš kitų miestelių, surengti jiems šventę. Sportininkai norėtų turėti galimybę nuvykti į kituose miestuose vykstančias sporto varžybas. Deja, visus šiuos norus apriboja draugijos finansiniai sunkumai.

Visi draugijos nariai norėtų, kad Klaipėdos verslininkai, įmonės ir organizacijos atsigręžtų į neįgaliuosius, juos paremtų, savo lėšomis padėtų įgyvendinti negalią turinčių žmonių svajones ir norus.

Klaipėdos neįgaliųjų bendrijos pirmininkas J. Tarasevičius kviečia visus, norinčius paremti, aplankyti jų draugijos būstinę ir įsitikinti, kad jiems tikrai reikia supratimo, pagalbos ir paramos iš visų Klaipėdos miesto gyventojų.

LT 37 73000 1000 232 7487 - tai sąskaita, skirta paremti Klaipėdos miesto neįgaliųjų draugiją.

Užrašė Simona POCYTĖ

REALYBĖ. Visi neįgaliųjų norai labai žemiški, tačiau kol kas neįgyvendinami.

Irmanto SIDAREVIČIAUS ("Respublika") nuotr.