2018 m. lapkričio 13 d. 21:54 val., antradienis

Skaitytojų ekspresas

Mokslininkės kalbinė veikla vainikuota gėlėmis ir linkėjimais

(3)

2017-01-28, 10:01

Juozas MAKSVYTIS, Kretingos rajono pedagogas

Mokslininkės kalbinė veikla vainikuota gėlėmis ir linkėjimais nuotrauka, foto

VEIKLA. Be mokslinės veiklos, humanitarinių mokslų daktarei Jūratei Sofijai Laučiūtei labai svarbi ir visuomeninė veikla.

Ar jūs kada nors susimąstėte apie žvaigždes? Kas jos ir kokios gali būti? Jei dar nesusimąstėte, susimąstykite. Suprasite, kad žvaigždėmis gali būti išpuoštas ne tik dangus, bet ir žemė. Ir jomis gali būti netgi žmonės. Tik ne bet kokie! O tik tokie, kurių darbai didesni už juos pačius. O ar tokių esama? Žinoma. Ir ne vienas.

Ne išimtis ir Darbėnų miestelis Kretingos rajone. Vienas iš tokių ryškiausių šviesulių - tai kalbininkė baltistė, humanitarinių mokslų daktarė, rajono Tarybos narė Jūratė Sofija Laučiūtė.

Skubantis laikas ją jau atvedė prie gražios jubiliejinės sukakties. Todėl ta proga savo žemietei Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Darbėnų filiale buvo organizuotas iškilmingas vakaras, kurio metu kalbininkė buvo ne tik gražiai pagerbta, bet ir prisimintas jos įvairiaspalvis gyvenimo kelias, paženklintas prasminga moksline, visuomenine ir politine veikla.

2017-ieji Seimo nutarimu paskelbti ne tik Tautinio kostiumo, Piliakalnių, bet ir Kalbos kultūros metais, tad šis renginys - puiki sąšauka su nūdienos realybe.

Iškilmės pradėtos įtaigiu literatūriniu montažu, kurį padovanojo Darbėnų gimnazijos ugdytiniai, vadovaujami mokytojos metodininkės Justinos Vaičikauskienės. Renginio vedėjos - bibliotekininkės Danutė Paulikienė ir Jurgita Anužienė, pasipuošusios tautiniais rūbais, - pristatė ne tik iškilmių svečius, bet ir praplėtė kalbinį akiratį, primindamos kalbininkus, kilusius iš Kretingos rajono. O jų, pasirodo, turima nemažai. Tai Juozas Aleksandravičius iš Būbelių kaimo, Vytautas Pranciškus Būda iš Salantų, Pranas Kniūkšta iš Barzdžių kaimo, Aleksandras Teodoras Kuršaitis iš Kretingos, Antanas Salys iš Reketės kaimo.

Džiugu, kad net du kalbos specialistus yra užauginusi ir Darbėnų žemė. Tai Alfonsas Kalnius iš Auksūdžio kaimo ir Jūratė Sofija Laučiūtė iš Darbėnų miestelio.

Akordas autorinio vakaro - meistriškai vinguriuojantis jubiliatės pasakojimas apie save ir savo kelią į kalbos mokslo slėpinius, kuriuose pamažu vėrėsi ir jos pačios kalbiniai laimėjimai. Multimedijos ekrane besikeičiantys vaizdai sugrąžina vaikystę, kuri nepaprastai brangi ir svarbi.

Kartu su pasakotoja keliavome į Darbėnų miestelio Laukžemės gatvę, kurioje ir dabar tebestovi senoviško stiliaus, medžiais apaugęs Slonskienės namas, vėliau tapęs klebonija. Šiuose namuose ji žengė pirmuosius žingsnius, susitiko pirmuosius vaikystės draugus - kalvio Puco jaunesniuosius vaikus Erną ir Evaldą bei Skrikių - Elvyrą ir Augustą. Nepastovi gyvenamoji erdvė praplėtė jos pažinties ratą ir su kitais miestelio vaikais.

Ne vieno širdį suvirpino nuoširdus ir jautrus pasakojimas apie tėvus.

Jos mama Petronėlė Mačernytė kilusi nuo Kūlupėnų. Užaugo ant sraunių Minijos krantų. Visą gyvenimą aistringai mylėjo knygas, buvo naginga mezgėja. Baigė Kretingos progimnaziją. Brangino dar mokslo metais užsimezgusią pažintį su būsimomis rašytojomis Liūne Janušyte bei Nele Mazalaite. Ypač vertino tautos išminčių Vydūną (klausėsi jo paskaitų, žavėjosi jo filosofija).

Tėvelis - Aloyzas Laučius. Kilęs iš Anykščių krašto. Svėdasiškis, vertinęs žemietį, lietuvių literatūros klasiką J. Tumą-Vaižgantą. Atvykęs tarnauti į Žemaitiją - Laukžemės pasienio punktą, susipažino su P. Mačernyte ir sukūrė šeimą. Kalbininkės atminty jis išliko kaip puikus muzikantas, profesionaliai grojęs akordeonu. Neatsitiktinai tarpukario metais jis buvo pakviestas koncertuoti į Kauno radiją.

Kalbininkės kelias į pašaukimą prasidėjo besimokant Darbėnų vidurinėje mokykloje. Pradinėse klasėse ją mokė mama. Vėliau - kiti mokytojai dalykininkai. Su meile ir džiaugsmu ji prisiminė nuostabų matematiką Vytautą Valužį, istoriką Vladą Galdiką, chemikę Šiaudvytienę, lituanistus Vytautą Martinėną, Eleonorą Žemaitaitytę, geografę Birutę Paulauskaitę... Jų tiek daug, kad sunku išvardyti. Svarbu tai, kad jie buvo paprasti, nuoširdūs, profesionalūs, dėmesingi mokiniams.

Pati Jūratė buvo uoli mokinė, mokyklą baigė sidabro medaliu.

Žemesnėse klasėse užsimezgusį susidomėjimą mokslininko darbu vėliau nustelbė kūrybos polėkis - kūrė eiles, rašė apsakymus, susižavėjo lituanistika. Vienu metu - netgi chemija, medicina. Ir vis dėlto pasirinktas Vilniaus universitetas (tuomet vadintas V. Kapsuko vardu). Studijų objektas - lituanistika. Vėliau specializavosi istorinėje leksikologijoje. Didelį įspūdį paliko profesionalūs kalbininkai Jonas Kazlauskas, Vytautas Mažiulis, Vincas Urbutis...

Baigusi universitetą ištekėjo už Jono Rimanto Skiauterio, filosofijos dėstytojo ir pirmojo lietuvio, pabuvusio Antarktidos žemyne. Porą metų "paklaidžiojusi" logikos ir filosofijos labirintuose (ruošėsi stoti į aspirantūrą), susilaukė dukters Livijos. Todėl mokslinę veiklą kuriam laikui teko nutraukti.

Grįžusi į Darbėnus dirbo vidurinėje mokykloje mokytoja - dėstė lietuvių kalbą ir geografiją.

Mokslininkės prigimtis atvedė ją į Leningrado Ždanovo vardo universitetą. Pasakotoja puikiai prisimena pirmąjį mokslinio darbo vadovą Jurijų Maslovą, kaip, jam vadovaujant, reikėjo ilgai, kruopščiai ir atsakingai tirti veiksmažodžio veikslo kategoriją, eigos ir įvykio veikslo reiškimo būdus lietuvių kalboje, lyginant su slavų kalbomis.

Aspirantūros metais gyvenimas ją suvedė su klasikinės filologijos katedros docentu, vėliau tapusiu profesoriumi - Jurijumi Otkupščikovu. Su juo susilaukė sūnaus Vladimiro, kuris šiuo metu daugeliui žinomas kaip politologas-analitikas, politikos apžvalgininkas.

1971-2000 m. mokslininkė dirbo Rusijos MA Kalbotyros instituto Leningrado (dabar - Sankt Peterburgo) filiale. Ji prisiminė, kaip, paskendusi mokslinių knygų kalne, rašė savo daktarinę disertaciją, kuri atskira knyga buvo išleista tik po dešimties metų ir tapo mokslininkų baltistų ir slavistų "bestseleriu".

Ir pasiekusi kalno viršūnę, mokslininkė nenurimo - pasinėrė į onomastinę leksiką: ėmė tirti vandenvardžius. Dar vėliau jos mokslinė veikla pasisuko baltų ir slavų etnogenezės kryptimi. Todėl teko gilintis į ne vienos tautos (genties) istoriją, antropologiją, archeologiją bei etnografiją. Tik remdamasi kompleksiniai tyrimais, tvirtais argumentais mokslininkė galėjo atskleisti slavų protėvynės ištakas.

Be mokslinės veiklos, humanitarinių mokslų daktarei labai svarbi ir visuomeninė veikla. Prasidėjus Sąjūdžiui ji aktyviai įsijungė į Peterburgo lietuvių kultūros draugijos veiklą. Tapo net jos vadove. Laikmečio aktualiais klausimais rašė straipsnius į Lietuvos ir Rusijos periodinius leidinius.

2000 m. grįžusi į Lietuvą pradėjo vadovauti Lietuvos nacionaliniam radijui. Vėliau dirbo Klaipėdos universitete, buvo Baltistikos centro direktorė. Tyrinėjo baltų ir slavų santykius, etnogenezę. Nutraukusi mokslininkės karjerą, savo gyvenimą susiejo su politine veikla gimtajame Kretingos rajone.

Šventinį vakarą praturtino ir dukters Livijos Grajauskienės prisiminimai, Darbėnų gimnazijos Piliakalnio skyriaus dainorėliai, vadovaujami mokytojos Laimos Šiaulienės, darbėniškio Algirdo Jonausko akordeono muzika bei mokslininkės spaudinių paroda.

Renginį vainikavo ne tik gėlių puokštės, dovanų lauknešėliai, bet ir nuoširdūs sveikinimai.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

sveikinu

2017-01-29   18:08

IP: 83.180.240.203

humanitarinių mokslų daktarę, baltistę, politikę - beje, nepaminėta, jog ji buvo pirmoji LR Vyriausybės įgaliotoji atstovė Sankt Peterburge,- publicistę Jūratę Laučiūtę su jubiliejumi. Ačiū gerb. J. Maksvyčiui už straipsnį, ačiū VE už publikaciją.

Aleksandras

2017-01-28   15:37

IP: 188.69.212.201

Sveikinu ir džiaugiuosi kartu su Jumis. Linkiu toliau sėkmingai tęsti savo švietėjišką veiklą, laukiu Jūsų prasmingų straipsnių, kupinų originalių minčių, inteligentiškumo, humanizmo ir meilės Tėvynei. Kūrybinės sėkmės ir žmogiškos laimės Jums!

pagarba

2017-01-28   12:02

IP: 78.61.129.81

Sveikinimai. Nuostabūs ir Jūratė straipsniai Lietuvos žiniose

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Skaitytojų ekspresas

Klaipėdos senamiestyje įrengta milžiniška šachmatų lenta vilioja ne tik šio žaidimo gerbėjus....

Pasibaisėjo vaikų elgesiu – ragina drausminti net tėvus nuotrauka, foto

Anądien lietučiui protarpiais lynojant lėtai einu senamiesčiu, džiaugdamasi, jog esu čia, savame...

Kas gali paaiškinti meilę savo kraštui? Kaip ji pasireiškia? nuotrauka, foto

Lietuvos žydų tragiškas likimas nacių okupacijos 1941-1945 metais - skaudi, neužgyjanti žaizda...

Suraskime darbėniškių seserų Chaimaičių gelbėtojus nuotrauka, foto

Sveiki gyvi, mieli, šiek tiek išblyškę žiemos gyventojai! Šį kartą rašau ne...

Po šilutiškio pinklių Afrikos sukčiai spjaudėsi dar ilgai nuotrauka, foto

Dramatiškame nervų mūšyje - „Neptūno“ pralaimėjimas nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos „Neptūnas“ (3-3) FIBA Čempionų lygos rungtynėse įsirašė pirmąjį pralaimėjimą „Švyturio“ arenoje.

"Crossfit" varžybose - klaipėdiečių triumfas nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos sunkiosios atletikos treneriai Mantas Žvirblys ir Algimantas Trajanauskas ne tik treniruoja...

Vytautas Kažukauskas: „Siela šaukė grįžti prie menų“ nuotrauka, foto

Kultūra, V.Kažukauskas: „Statusas „keliaujantis teatras“ – suteikia naujų patirčių ir iššūkių“

Kariai leidosi į žygį per Lietuvą nuotrauka, foto

Lietuva, Antradienį Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione iškilminga rikiuote prasidėjo Sausumos pajėgų...

Sportas, Paskelbta prieš 2 val.

Lietuva, Paskelbta prieš 4 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...