Dieve, suteik stiprybės, arba Baičių miško naikinimo pradžia

Norėčiau rašyti apie Dievo sukurtą pasaulį, gamtą, miškus, jų grožį, sielos atgaivą ir ramybę. Bet tenka šiugždėti plunksna ir bandyti žodžiais palaistyti žmogiškumo likučius, kuriuos nerašytais įstatymais naikina krašto švogeriai.

Tačiau mano viltis neišblėso, kad paprastas žmogus dar gali ką nors pakeisti. Neketinu vaikytis užjūrinės laimės paukštės, noriu gyventi čia, Minijos slėniuose. Tik apmaudu, kai turiu saugoti man brangų kraštą nuo savų, lietuviškai kalbančių įsibrovėlių, mosuojančių įstatymais, tvarkomis, potvarkiais, kurie vos ne idealiai atitinka jų godumo dydį.

Kalbėsiu apie smėlio klodą, virš kurio driekiasi gražus Baičių miškas Dovilų seniūnijoje, Klaipėdos rajone. Kelios bendrovės gviešiasi nušluoti mišką ir susikasti smėlį. Žodžiu, vėl pasityčioti iš visuomenės. Sakykit, ar teisinga tokia tvarka, kai vietiniai gyventojai apie verslo užmačias jų kaimynystėje sužino iš nedidelio skelbimuko laikraštyje? O jei to numerio neperskaitei? O jei nepastebėjai skelbiamos informacijos? Tai žinok, kad po 10 dienų šaukštai bus jau po pietų ir tau beliks graužtis kulnus bei alkūnes. Norom nenorom krypsta akys į civilizuotą pasaulį - ten padorūs verslininkai primėto lapelių su informacija vietiniams gyventojams į pašto dėžutes, praneša bendruomenėms ar dar kitaip inicijuoja projektų aiškinimą, aptarimą. O mūsų šalelėj stengiamasi žmogų apeiti patyliukais, paslapčia. Seimūnai, laikas keisti šią (ne)tvarką!

Dar mokykloje mokėmės apie naudingas iškasenas Lietuvos žemėse. Ne Saudo Arabija esam. Naftoje nesimaudom. Bet vis šį tą turim. Ir tas "šis tas", kaip teigia Konstitucija, priklauso mums, Lietuvos piliečiams. Priklausyti tai priklauso, tačiau taip jau yra, kad pas mus nauda išteka per įstatymų skyles ir teisėtiems savininkams lieka sudaužyta puodynė - nei grožio, nei medaus. Siūlau paskaičiuoti. Ir nesigėdykim, nes skaičiuojam savo, o ne svetimus pinigėlius.

Už kubinį metrą smėlio valstybei mokamas išteklių mokestis - 0,25 Lt, o toks kiekis smėlio šiandien, krizės metais, parduodamas už 26 Lt. Kadangi smėlio telkinys išžvalgytas dar 1956 metais, tai suradimo ir išžvalgymo kaštai - 0 Lt. Žinoma, telkinio eksploatuotojui šiek tiek kainuos smėlio gavybos organizavimas (neskaitant išlaidų teisės į telkinį formalumams sutvarkyti). Ir taip aišku, kad liūto dalis tenka liūtui. Čia tau ne grybai ir uogos, kuriuos dar reikia susirinkti. Taigi visuomenei iš katilo mėsos kliūna veršio uodega. Tad nekeista, kad niekaip nepavyksta sulopyti įstatymo, kuriuo naudingų išteklių eksploatacijai būtų skelbiami konkursai. Ir šiandien turim tai, ką turim - kas pirmas prasmuko, tas geria šampaną. Seimūnai, laikas keisti (ne)tvarką!

Neaiškumų piniginėse džiunglėse yra daug, tačiau kai kuriems dalykams suvokti nebeužtenka pilkosios smegenų ląstelių masės. Matot, pagal miško įstatymą miške galima vykdyti tik miško darbus. Draudžiama statyti pastatus, net šuns būdą, nepakeitus žemės paskirties. Net jei prisieksi, kad po metų kitų išsikraustysi, o namuko vietoj atsodinsi medelius, niekas tavęs neklausys - ne, ir viskas. Baičių miške dedasi keisti dalykai: neteko girdėti, kad ruošiamasi keisti žemės paskirtį, bet 10 metų bus kasamas smėlis, ir tai vadinsis miško veikla, nes susižėrus auksinius, žadama mišką atsodinti. Na, nežinau, kaip žiūrint į smėlio karjerą galima matyti mišką. O gal teks?

Net nebežinau, ar begaliu čia ko prašyti seimūnų. Geriau paprašysiu Dievo. Dieve, suteik Lietuvos žmonėms stiprybės pasipriešinti mažumos savivalei ir išnaudojimui. Amen.

Apmaudu, kai turiu saugoti man brangų kraštą nuo savų, lietuviškai kalbančių įsibrovėlių, mosuojančių įstatymais, tvarkomis, potvarkiais, kurie kone idealiai atitinka jų godumo dydį

Linga ŠVANIENĖ

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder