Deklaracija

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis skelbia, kad žmogaus būstas neliečiamas. Įeiti į jį be gyventojų sutikimo leidžiama tiktai tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą.

Ką gelbėjo 250 ginkluotų smogikų 2012 m. gegužės 17 d. ankstyvą rytą Garliavoje? Kokį pavojingą nusikaltėlį jie siekė sulaikyti?

Visą Lietuvą pašiurpinusi ataka buvo nukreipta prieš galimai labai sunkaus nusikaltimo (seksualinio mažametės prievartavimo) auką, jos globėją Kauno apygardos teismo teisėją Neringą Venckienę ir garbingo amžiaus teisėjos tėvus.

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente!

Kas sustabdė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, priimtos 1992 m. spalio 25 d. piliečių referendumu, galiojimą mūsų valstybėje? Kieno nurodymu teisėsaugos institucijų pareigūnai organizavo šiurkščius visuotinai pripažintų žmogaus teisių pažeidimus?

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 764 straipsnio, pavadinto "Teismo sprendime nurodytų vaikų perdavimas išieškotojui" 4 dalis nustato, kad "priverstinai perduodant vaiką, policijos atstovai pašalina kliūtis sprendimui įvykdyti, o valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos atstovai vaiką paima ir perduoda išieškotojui".

Gegužės 17 d. Garliavoje mergaitę iš globėjos glėbio išplėšė ne vaikų teisių institucijos atstovai. Klykiančią mergaitę tarytum baslį pro išlaužtas namo duris ir vartus išnešė advokatas Gintaras Černiauskas ir biologinė vaiko motina. Tokių teisingumo vykdymo vaizdų Lietuvos Respublikos piliečiai niekada nepamirš. Bergždžios už tai atsakingų pareigūnų ir kai kurių teisės mokslų pseudoteoretikų pastangos įtikinti visuomenę, kad tai buvo teismo sprendimo vykdymas. Ne! Tai buvo brutalus susidorojimas su teisėja Neringa Venckiene ir jos šeimos nariais.

Lietuvos Respublikos Teisėjų etikos taisyklių preambulėje nurodytas teisėjų tikslas siekti, kad teisingumas ir kitos bendražmogiškos vertybės turėtų prioritetą. Deja! Seksualinį smurtą galimai patyrusios mažametės mergaitės globą, jos teisių ir teisėtų interesų gynimą, meilę ir dėmesį Lietuvos teisėjai nepriskiria bendražmogiškoms vertybėms.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teismų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius už meilę ir pasiaukojimą neaiškiomis aplinkybėmis žuvusio brolio dukrytei teisėją Neringą Venckienę viešai iškoneveikė LRT laidose, pavadindamas ją teismų pūliniu.

Visuomenės informavimo priemonės skelbia, kad po gegužės 17 d. įvykių teisėja Neringa Venckienė yra nedarbinga, kad ji privalo sumokėti Laimutei Stankūnaitei 28 tūkstančius litų, kad jai iškeltos net kelios drausmės bylos, kad ją persekios už nepaklusimą policininkui.

Du metus stebime teisininkų "elito" pastangas susidoroti su didvyriškai pedofilų klanui pasipriešinusia kolege. Tai sukelia visuomenės nusivylimą ir net pasišlykštėjimą.

Todėl kviečiame Lietuvos Respublikos piliečius burtis į pasipriešinimo teisėjos Neringos Venckienės terorizavimui komitetą.

Lietuvai reikalingi jautrūs bendražmogiškoms vertybėms teisėjai, o ne šabloniškai įstatymus taikantys monstrai.

Teisėjos Neringos Venckienės gynimo komiteto iniciatyvinės grupės nariai:

1. Virginija Jurgelevičienė, Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos pirmininkė.

2. Nijolė Oželytė, Kovo 11 Nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarė.

3. Virginijus Partaukas, Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo narys.

4. Laima Laurinavičienė, nepartinio demokratinio judėjimo Klaipėdos skyriaus pirmininko pavaduotoja.

5. Rimantas Skeivys, literatūros kritikas, humanitarinių mokslų daktaras.

6. Stanislovas Stulpinas, teisininkas.

7. Šarūnas Navickis, rašytojas.

8. Zita Šličytė, socialinių mokslų daktarė, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė

ir dar kiti 26 iniciatyvinės grupės nariai.

Klaipėda, 2012 m. gegužės 19 d.