Daugiavaikė šeima maldauja padėti

Laba diena, jums rašo Valentina Stundžienė iš Ukmergės.

Mes su vyru Rimantu auginame 5 vaikus: 3 dukras (11, 9, 7 metų ir 2 sūnūs 5 ir 2,5 m). Bendrai gyvename gan seniai, abu baigėme mokslus ir pradėjome savarankišką gyvenimą, jau kokie 12-13 metų.

Laikui bėgant, gimė vaikai. Gyvenamosios vietos, žinoma, nuolat keičiasi, maždaug kas metus reikia kraustytis kur kitur.

Anksčiau buvo lengviau kažką išsinuomoti, nes šeima buvo nedidelė. Dabar tai yra didžiausias galvos skausmas - kur susirasti kitą pastogę savo vaikams.

Abu sūnūs serga bronchine astma. Mažiukui dar ir alerginė, neįgalumo grupės jam neduoda, nebentpasunkėtų liga. Tikiuosi, kad laikui bėgant jis pasveiks ir liga daugiau nebeatsinaujins. Vyriausiajai dukrai - vestibiuliarinio sindromo sutrikimai.

Žinoma, yra sunkiau sergančių vaiku, bet kai viskas susideda į vieną krūvą, tampa labai sunku.

Sunkiausia turbūt buvo prieš kelis metus, kai vyras neteko darbo ir bandė per firmą išvažiuoti į užsienį. Nepasisekė, apgavo, šiaip ne taip grįžo Lietuvon. Negana to, vyrui užspaudė rankos nervus, teko operuoti, po operacijos buvo ilga reabilitacija.

Mūsų šeimai prasidėjo juodos dienos. Nukritome į juodžiausią ir giliausią duobės dugną. Tada kreipėmės pagalbos visur, kur tik galima, bet taip ir nieko nesulaukėme.

Po truputį kažkaip brendam iš tos duobės, bet kad šviesos dar nelabai matyti .Po operacijos vyras dirbti statybose nebegalėjo, stojo į darbo biržą ir ilgai negalėjo susirasti darbo. Rudenį vėl operavo ranką, šį kartą truputį aukščiau buvo užspausti nervai. Gydytojų prognozės ne kokios: sakė, jei dar kartą liga atsinaujins, pjaus ranką...

Kadangi mūsų šeimai paskutiniai keletas metų buvo tiesiog košmariški, tai vyras atsiradus pirmai galimybei įsidarbino į pirmą pasitaikiusį darbą, šiuo metu turi antrą neįgalumo grupę.

 Problemų ir taip turime per akis, o papildomų turbūt jau nebeatlaikytume. Nuolat serga mažiukas, bent viena kartą per mėnesį tenka vežioti i Santariškes. Be to, greitai vėl turime išsikraustyti, o kur net nežinome.

Kasdienės naujų namų paieškos jau baigia išvesti iš proto. Dėl nuolatinio streso prasidėjo nuolatinės nemigos naktys, sunku žmonėms įrodyti, kad jei augini 5 vaikus, ne visuomet esi asocialus, kad negeri, netriukšmauji. Dauguma iškart galvoja apie blogiausią, o mums nuo to dar sunkiau.

Kai neturi savo kampo, tai neturi ir kur prisiglausti, kai tau sunku. Vaikai jau pavargo nuo nuolatinių kelionių, nauju draugu paieškų.

Turiu gražią gausią šeima, esu tvarkinga, auginu gabius vaikus, o šeimos svajonė yra nuosavas kampas.

Kad nebeklajoti iš vietos į vietą, kad atkristų didžiausia mūsų problema, parašiau jums, nes noriu mūsų šeimos vardu paprašyti finansines pagalbos įsigyti namuką, kuriame šiuo metu gyvename.

Pagalbos kreipėmės ir į mūsų vietos laikraštį „Ukmergės žinios“, kuris išspausdino straipsnį.

Deja niekas neatsiliepė. Turbūt pas mus Ukmergėje niekas negali arba nenori mums padėti.

Kreipėmės į milijonierius, į „Bėdų turgų“, kur tik galėjom, kur tik beišmanėm prašyti pagalbos. Ir visur atsitrenkiame kaip į sieną, todėl kreipiamės į jus su begaliniu pagalbos prašymu.

Geri žmonės mums leido įsigyti šį namuką išsimokėtinai. Jis kainuoja 50 000 litų, yra 4 kilometrai nuo Ukmergės, 3 hektarai žemės, sodas vaikams, geras susisiekimas su mokykla...galima būtų puikiai gyventi.

Todėl ponai ir ponios, Lietuvos žmonės, kreipiamės į jus tiesiog atsiklaupę, maldaujame padėti bent iš dalies įsigyti šį namuką. Mes jums liktumėme visą gyvenimą dėkingi. Labai labai maldaujame.

Iš anksto jums labai dėkojame.

Mano tel Nr: 8 683 46871.

Valentina Stundžienė

Redakcijos prierašas norintiems paremti šią šeimą: Valentinos Stundžienės sąskaita Swedbank: LT777300010031911767, Valentina Stundžienė, ak 48107081328.