Papasakosiu jums apie pasikeitimą. Nedidelį. Galbūt vos matomą, bet tokį, kurį drįstu pavadinti asmenybės ūgtelėjimu. Kai užsisėdi vienoje vietoje, apsiramstai didesniais ar mažesniais patogumais, įspraudi dienas į saugius maršrutus, grafikus, atrodo, kad gyveni normalų gyvenimą. Maniau, jei būsiu nematoma, tai ir manęs niekas nekliudys. O bet tačiau...
Sėdėjau tada kavinukėje ir norėjosi verkti. Atrodė, kiekviena ląstele jutau bejėgiškumą ir neviltį - mano mišką, kuriame tiek vaikščiota, uogauta, grybauta, ketino iškirsti ir toje vietoje įrengti smėlio karjerą. Terminai pražiopsoti, ratas įsisukęs, o tavo ašaros ir pyktis - kaip šuns balsas į dangų. Maigiau cepeliną šakute ir gromulavau nuoskaudą. Ant stalo gulėjo kažkieno paliktas laikraštis. Mašinaliai perverčiau kelis lapus: "Pilietiškiausias politikas... drįstantis pasipriešinti... užstojantis paprastus žmones..." Taip ir susmigo akys į vardą ir pavardę - Naglis Puteikis. Nebuvo sunku surasti telefono numerį. Paskambinau ir gailiu balsu prašiau gelbėti mišką. Neatstūmė. Pasiūlė susitikti. Žiauriai trumpa pietų pertrauka, tad kartu su vyru skleidėme ant stalo popierius, aiškinome. Įdėmus žvilgsnis, konkretūs trumpi nurodymai ir padrąsinantis: "Sustabdyti galima." Užbėgus įvykiams už akių, turiu pasakyti, kad N. Puteikis stebėjo visą įvykių eigą ir, esant reikalui, patardavo, nukreipdavo. Jo išmanymas ir palaikymas buvo mums labai svarbus.
Neprisimenu, ar kada mūsų šeima gyveno tokį intensyvų gyvenimą. Vakarai ir savaitgaliai užsipildė dokumentų lukštenimu, raštų kurpimu, straipsnių rašymu. Lentynose nurimo mano mylimi rašytojai Kęstutis Navakas ir Marina Cvetajeva, o vakarines naujienas pakeitė Poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, Miško įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas. Tačiau labiausiai nudžiugino susidūrimas su Orhuso konvencija, kuri man, vargiai tikinčiai teisingumo galimybe mūsų šalelėje, aiškino ne tik apie visuomenės teises gauti visą reikiamą informaciją apie planuojamų veiklų poveikį aplinkai, bet ir apie galimybę daryti įtaką priimamiems sprendimams. Buvo taip nauja ir netikėta suvokti, kad dalis vietinių įstatymų neatitinka ratifikuotos tarptautinės sutarties nuostatų, kurių pirmenybę garantuoja Lietuvos Konstitucija. Vieną savaitgalį parašiau Aplinkos ministerijai laišką dėl neteisingos gyventojų informavimo tvarkos, dėl objektyvumo stokos poveikio aplinkai vertinimuose, kai užsakovas yra prašymo teikėjas, dėl reikalavimo gyventojams teikti motyvuotus pasiūlymus, kai konvencija teigia, kad turi būti atsižvelgiama į bet kokias nuomones.
Palaipsniui ryškėjo žmonės, kuriems irgi buvo svarbus Baičių miško išlikimas - Dovilų bendruomenės aktyvas su pirmininku Mantu Kriščiūnu, gamtą mylinti iniciatyvi doviliškių Šarkauskų šeima, Gedminų kaimo gyventojai Jolanta Gervaitienė, Aidas Stasaitis ir kiti. Negaliu nepaminėti Dovilų seniūnės Nijolės Ilginienės, kuri pirmoji sukvietė gyventojus ir pranešė apie miškui gresiančią bėdą, ekologo Erlando Paplauskio su taikliais pasisakymais spaudoje, ekologinio klubo "Žvejonė" narių, savo organizuotumu palaikiusių gyventojus viešuose renginiuose. Seimo narys Petras Gražulis nepatingėjo atvykti į Baičių mišką ir vietoje susipažinti su situacija. Seimo narė Agnė Bilotaitė padėjo gauti reikiamą informaciją, atsiliepė į prašymą ir pateikė klausimą dėl urėdo įstatymus pažeidžiančių veiksmų svarstyti antikorupcinėje komisijoje. Didėjant bendraminčių ratui buvo svarbu greitai dalintis informacija, tad sūnus Algirdas pasiūlė ir subūrė mus į "Google" grupę. Tokiu būdu naujienos greitai pasklisdavo elektroniniu paštu visiems pageidaujantiems. Toli gražu nepaminėjau visų, prisidėjusių, kovojant už Baičių miško išlikimą. Ačiū neabejingiems.
Vasario 26 dieną Klaipėdos rajono taryba atsižvelgė į aktyviai reiškiamą gyventojų nuomonę ir priėmė sprendimą sustabdyti smėlio karjero Dovilai II įrengimo Baičių miške planavimą. Tai išgirdusi, kartu su kitais piketo dalyviais, susirinkusiais prie rajono savivaldybės, džiūgavau ir šaukiau "Valio!" Ir dabar, kai grėsmė nuo Baičių miško atsitraukė, nesigailiu dėl viso patirto jaudulio bei laiko, skirto ne poilsiui, o miško gynimo darbui. Pamiškės gyventoja mano asmenyje pasikeitė - įgavau daugiau tikėjimo savimi ir savo galimybe daryti įtaką priimamiems sprendimams, keičiantiems aplinką. Jei bus reikalas, nebeverksiu, o raitosiuos rankoves. Ir jus kviečiu taip daryti.
Pamiškės gyventoja mano asmenyje pasikeitė - įgavau daugiau tikėjimo savimi ir savo galimybe daryti įtaką priimamiems sprendimams, keičiantiems aplinką. Jei bus reikalas, nebeverksiu, o raitosiuos rankoves
Linga ŠVANIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą