Ar iš tiesų esame mankurtai?

Ar iš tiesų esame mankurtai?

Sausio 15 d. dalyvavau minėjime Skulptūrų parke, skirtame Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 92-osioms metinėms. Gerai prisimenu jubiliejinį - 90-ųjų metinių minėjimą. Galvojate, kad kas nors pasikeitė?

Lygiai kaip ir 2013 m., skambėjo himnas "Lietuviais esame mes gimę", grojo Karinių jūrų pajėgų orkestras, kaip ir 2013 m., susirinkusius sveikino Seimo pirmininkės pavaduotojas Kęstas Komskis ir suokė apie reikšmingą įvykį Lietuvai. Kaip ir 2013 m., miesto meras Vytautas Grubliauskas padejavo, kad ne viskas padaryta įamžinant tų laikų įvykius. Buvo padėti gėlių vainikai, aidėjo salvės.

Gražu, bet nieko naujo. Ar to užtenka?

Šių metų sausio 15 d. "Vakarų eksprese" išspausdintame straipsnyje "Prijungusiuosius Klaipėdą atsimename lyg mankurtai", manau, pasakyta per švelniai. Mes esame ne "lyg", o tikrų tikriausi mankurtai. Ką mūsų Seimas, Vyriausybė, miesto vadovai, o tiksliau - Lietuva, padarė per šiuos metus, kad būtų įamžinti savanorių ir jų vadų nuopelnai? NIEKO!

Ankstesniame savo straipsnyje siūliau svarstyti galimybę Atgimimo aikštėje įrengti memorialą žuvusiems savanoriams, krašto prijungimo prie Lietuvos iniciatoriams ir sukilimo vadovams: Ernestui Galvanauskui, Jonui Budriui (Polovinskui), Erdmonui Simonaičiui, Vincui Krėvei-Mickevičiui ir kitiems. Manau, jie yra to nusipelnę.

Ką ten kalbėti apie memorialą, jei Savivaldybė, anot premjero patarėjo Viliaus Kavaliausko, nesuranda keleto tūkstančių eurų J. Budrio biustui - įamžinti žmogų, kuris, kaip teigia istorikai, buvo ne tik vienas iš svarbiausių prijungimo prie Lietuvos šalininkų ir vadovų, bet ir tapęs gubernatoriumi daug prisidėjo įtvirtinant Lietuvą Klaipėdos krašte, ragino Vyriausybę rodyti daugiau iniciatyvos jo lituanizavimui.

Kodėl taip yra? O todėl, kad esame mankurtai!

Lankydamasis Londone mačiau, kaip yra pagerbti lakūnai, žuvę nelygioje kovoje nacistinės Vokietijos oro pajėgoms 1940 m. užpuolus Angliją. Jiems pastatytas memorialas, išrašytos žuvusiųjų pavardės, papėdėje - gyvos gėlės. Anglai nepamiršo tų, kas gynė jų laisvę. Jie kitokie ir jų atmintis kitokia.

Jau daugelį metų vyksta diskusijos, kaip turi atrodyti Atgimimo aikštė - nuo svarstymų atkurti prieškarinius pastatus iki, mano nuomone, absurdiškų - įrengti po aikšte garažus. Nežinau, kam tokia nesąmonė galėjo ateiti į galvą. Čia turbūt kyšo ausys turinčių asmeninius interesus. Kam reikalingas miesto centre toks "parkingas", iš kurio išlindęs "Mersas" pasmardins CO2 ir nuvyks savo keliais?

Memorialas estetiniu požiūriu yra sudėtingas statinys, reikalaujantis nemažai lėšų, tačiau svarbiausia tam turėti politinę valią ir norą. Manau, toks ansamblis ne tik įamžintų mūsų istoriją, bet ir papuoštų miestą. O galbūt politiniais sumetimais siekiama, kad operacija "sukilimas" tyliai nueitų į užmarštį be memorialų, biustų, gatvių pavadinimų?

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder