2018 m. rugsėjo 24 d. 22:48 val., pirmadienis

Skaitytojų ekspresas

Ar didžiuojuosi esanti Lietuvos pilietė?

(2)

2017-02-18, 08:01

"Vakarų ekspreso" inf.

Ar didžiuojuosi esanti Lietuvos pilietė? nuotrauka, foto

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Klaipėdos "Vėtrungės" gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rita Meržvinskaitė-Pamparienė "Vakarų ekspresui" atsiuntė savo dviejų 4 klasės mokinių straipsnius patriotizmo tema.

"Manau, bus įdomu susipažinti su dviem skirtingais požiūriais į tą pačią problemą", - pažymėjo pedagogė.

Spausdiname dviejų gimnazisčių, Viktorijos Lauškinaitės ir Emilijos Tautkevičiūtės, mintis, vienijamas tuo pačiu pavadinimu: "Ar aš didžiuojuosi esanti Lietuvos pilietė?"

Ar didžiuojuosi esanti Lietuvos pilietė?

Sąvoką "pilietis" sudaro dar viena sąvoka - "pareiga." Pilietis turi labai daug pareigų: pareigą mokėti mokesčius (tikriausiai viena skaudžiausių pareigų), rodyti atsidavimą valstybei ir politinei bendruomenei (ko ne visada įmanoma padaryti), dalyvauti gerinant politinio ir socialinio gyvenimo kokybę (ką neretai uždraudžia tvarkdariai ir išvaiko norinčius geresnio gyvenimo) ir dar daugybę kitų. Tačiau valstybė privalo savo piliečiui už pareigas suteikti ir teisių: teisė į švietimą (kai už pusmetį aukštojoje mokykloje susimokėsi 3 tūkstančius eurų), teisė į sveikatą (kai parsiveši pigesnių vaistų iš Rusijos, nes po pareigos mokėti mokesčius nekas ir teliko), žmogaus orumo neliečiamumo principas (Gražulis?). Po tokios teisių ir pareigų pusiausvyros neretas Lietuvos pilietis palieka savo gerbiamą Tėvynę ir išskrenda svetur. Ten, suprantama, jie garsina Lietuvos ir visos tautos vardą. Tačiau ar po tokios "reklamos" galime didžiuotis būdami Lietuvos piliečiai?

Nuolat per žinias girdime, interneto portaluose regime savo šalies vardą. Neretai nekokiame kontekste. Lietuviai pasaulyje garsėja ne tik krepšinio pasiekimais, bet ir nerealiu suvartojamo alkoholio kiekiu, gražiomis moterimis ir užpildytu Londonu. Ne veltui dauguma lietuvių, išvažiavusių į Anglijos sostinę, sako, kad jaučiasi lyg namie. Šią vasarą kalbėjau su italu. Susipažinę ilgoje kelionėje autobusu nemažai spėjome aptarti: nuo maisto iki kultūros. Paklaustas, ką Italijoje mano apie Lietuvos piliečius, pašnekovas patylėjęs pasakė, kad retas italas pasakys gerą žodį apie Lietuvą, mat lietuviai - kiaulės! Tiesą pasakius, nenustebau, juk tokia kone viso pasaulio nuomonė. Paprašytas patikslinti sąvoką "kiaulės" italas, matyt, dėl savo karšto kraujo, ėmė karščiuotis: lietuviai - girtuokliai, geriantys daugiau nei rusai, mušeikos ir labai nemandagūs (nors, mano manymu, pasiteiravimas "agi, a turi problemų?" rodo, kad svetimo skausmo nebūna). Taip pat mūsų tautiečiai visiškai nevertina maisto, yra paniurę (o kaip džiaugtis, kai pareigos tokios sunkios?), žodžiu, vis dar sovietinė tauta esame. Visgi bendrakeleivis buvo išprusęs, nes pridūrė, kad mūsų labai geri lazeriai, o ir moterys gražios, darbščios. Tačiau negi tai yra viskas, kuo mes galime pasigirti pasauliui? Toliau važiavome tylomis... Abu paskendę savo mintyse: jis, matyt, mintyse šildėsi saulėtoje gimtojoje Italijoje, o aš mąsčiau apie savo šalies ateitį. Štai po šio pokalbio man iškilo klausimas, ar aš didžiuojuosi esanti Lietuvos pilietė?..

Mūsų valstybė gana jauna, bet daug patyrusi ir išgyvenusi. Nors mūsų pragyvenimo lygis gana žemas (nors paskaičiuota, kad žmogus, pirkdamas vidutinio brangumo produktus, per mėnesį turėtų išleisti tik 91 eurą), nors ir nuolat susiraukę, bet turime stiprias šeimos vertybes. Neturiu galvoje užmuštų vaikų, girtuokliaujančių tėvų, tačiau šeimos modelis yra mama, tėtis ir vaikas. Ir nors kitų šalių piliečiai mus išvadintų tamsuoliais ir homofobais, bet mūsų šalies vaikai auga skaitydami pasakas apie princą ir princesę, o ne princą ir princą. Didžiuojuosi mūsų tautos papročiais, kad Lietuvos vaikai vis dar žaidžia lauke, smėlio dėžėse. Nors Lietuva nėra utopija, tačiau, kaip Lietuvos piliečiai, turime dirbti jos labui, savo labui. Aš didžiuosiuosi būdama Lietuvos pilietė tada, kai mano pavardė garsins Tėvynę visame pasaulyje.

Viktorija LAUŠKINAITĖ, Klaipėdos "Vėtrungės" gimnazijos 4 klasės mokinė

Ar aš didžiuojuosi esanti Lietuvos pilietė?

Vydūnas yra pasakęs: "Asmenybė negali būti visapusiška be ryšio su tauta. Tik per tautos dvasią žmogaus sąmonė atsiskleidžianti moksle, mene, moralėje." Visi kada nors buvę didūs žmonės savo darbais visų pirma atstovauja savo tautai ir savo žmonėms. Ryšys su protėvių žeme ir meilė tėvynei turėtų būti kiekvienos asmenybės vertybių pagrindas. Ir šiandieninis Lietuvos pilietis, žvelgdamas į didžią Lietuvos praeitį, turėtų didžiuotis jos istorija, jos didvyriais ir jos vaikais. Bet tai nereiškia, kad Lietuvos didybė baigėsi istorijos vadovėlių puslapiuose, tai reiškia, kad mūsų tauta vis žengia į priekį ir mes patys kuriam naujus puslapius Lietuvos istorijoje. O aš, būdama dar visai jauna Lietuvos pilietė, myliu, gerbiu ir didžiuojuosi savo šalimi labiau nei bet kokiais asmeniniais savo gyvenimo pasiekimais ir tikiu savo valstybės klestėjimu.

Deja, bet dažnas lietuvis paklaustų: "Kuo gi aš turėčiau didžiuotis?" Dažnam lietuviui nerūpi, kad turime be galo didžią ir turtingą istoriją, kad Lietuvos patriotai - vieni ištikimiausių ir labiausiai pasiaukojančių Europos istorijos kontekste. Dažnas lietuvis pamiršta, kad daug kartų užaugo netekusios savo tėvų, brolių, seserų ir vaikų dėl tos brangios ir vienintelės - Lietuvos nepriklausomybės. Dėl tos pačios nepriklausomybės, kurią mes dabar turime, ir kurios jau seniai nebevertiname. Staigi, tačiau taip sunkiai iškovota nepriklausomybė prieš 27 metus atnešė džiugesį į kiekvieno lietuvio širdį, tačiau ne kiekvienas sutiko prisiimti nepriklausomybę lydinčią atsakomybę. Mūsų tėvai ir seneliai statė sugriautą kultūros, meno ir mokslo rūmą mums, savo kraujui. Todėl matant neadekvatų mūsų valstybės valdymą, klaidinančios informacijos skleidimą, žmonių abejingumą ir valstybės niekinimą - man ima skaudėti širdį. Man skauda, kad Lietuvos nepriklausomybė man svarbesnė nei mano tėvams, stovėjusiems Baltijos kelyje, man skauda, kad tai, kas buvo siekiama daugybę amžių - dabar yra taip lengvai išniekinama. Man skauda, kad didžioji dauguma žmonių nemato, kad Lietuva sparčiai žengia į priekį, kad nemato, kaip jaunas žmogus myli Lietuvą ir stengiasi dėl jos klestėjimo. Man skauda, kad mūsų visuomenė susiskaldžiusi ir nemoka dirbti išvien, kad sukurtų tautiečiams stabilesnį ir saugesnį gyvenimą. Man skauda, kad dažnas lietuvis išeitį randa emigracijoje, o ne asmeninėje atsakomybėje dirbdamas Lietuvos labui.

Stagnacija seniai praėjo ir Lietuva sparčiai vejasi Vakarų pasaulio kultūrą, jo gyvenimo būdą. Man smagu matyti pasaulyje išgarsėjusius lietuvius menininkus: fotografus, rašytojus, tapytojus, dizainerius, kurie garsina Lietuvos vardą. Man smagu matyti, kaip tauta susivienija artėjant sporto varžyboms, kaip kiekvienas džiaugiasi mūsų sportininkų pergalėmis, kaip visas sėkmes ir nesėkmes priima kaip savas. Man smagu matyti, kaip mokslas, kultūra ir sportas garsina mūsų valstybę visame pasaulyje, kaip tai veda Lietuvą į modernesnį pasaulį. Tad kodėl Lietuvoje tik maža dalis visuomenės stengiasi dėl Lietuvos gerovės? Kodėl net svarbiausiems Lietuvos vadovams nepavyksta įvykdyti reikšmingų permainų?

Kviečiu kiekvieną lietuvį atsikratyti baisaus abejingumo ir cinizmo, lydinčio jį beveik kiekviename gyvenimo žingsnyje. Kviečiu kiekvieną Lietuvos pilietį apsižvalgyti ir pamilti Lietuvą taip, kaip myliu ją aš. Kviečiu kiekvieną lietuvį kovoti už savo laimę ir nebijoti permainų, kviečiu kiekvieną lietuvį imtis iniciatyvos ką nors pakeisti. Valstybę kuria tauta, tad kokią mes valstybę turėsime, jei kiekvienas iš mūsų liks abejingas savo šaliai? Kviečiu netylėti, kviečiu kalbėti opiomis valstybei temomis, kviečiu valdžios atstovus atsikratyti populistinių pažadų ir eiti išvien su Lietuvos piliečiais, spręsti rimtas problemas. Kviečiu valdžios atstovus pradėti vykdyti permainas. Tokias permainas, kad kiekvienas jaunas ir senas Lietuvos pilietis suprastų, kokią privilegiją jis turi gyvendamas Lietuvoje ir būdamas jos piliečiu. Aš didžiuojuosi esanti Lietuvos pilietė ir tikiuosi, kad tai gali pasakyti ir tu.

Emilija TAUTKEVIČIŪTĖ, Klaipėdos "Vėtrungės" gimnazijos 4 klasės mokinė

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

di

2017-02-18   11:38

IP: 78.61.146.170

Na taip, kai mokytojos atlyginimas siekia 1000 euru gali ji sakyt kas jai skauda, gali nesuprasti, kodel daznas emigruoja.

RK.

2017-02-18   10:26

IP: 86.100.73.225

Aš nežinau kas dėl to kaltas - pasaulio vyriausybė, kažkoks ten klubas, driežai ar dar kažkas. Bet jiems pavyko užmušti jaunimą. Jaunimas miręs, jie miršta dar nesuaugę. Kodėl taip sakau?
Visais laikais jaunimas buvo politikos varomoji jėga. Kada gi daugiau maištauti, nebijoti savo veiksmų pasekmių jei ne jaunystėje? Kada siekti idealų, kada bandyti pakeisti pasaulį? Jaunystėje. Kai tu pilnas jėgų ir nemirtingas. Kai tiki, kad visos iki šiol gyvenusios kartos klydo, o tik tu žinai kaip turi būti.
Kas nužudė jaunimą? Kaip? Kaip jiems tai pavyko? Be jaunimo nėra ateities, o jei jaunimas miršta nesubrendęs, tai ateitis nebus kitokia nei dabartis. Nesikeis. Kapinės, tyla, ramybė ir rūtų kvapas.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Skaitytojų ekspresas

Klaipėdos senamiestyje įrengta milžiniška šachmatų lenta vilioja ne tik šio žaidimo gerbėjus....

Pasibaisėjo vaikų elgesiu – ragina drausminti net tėvus nuotrauka, foto

Anądien lietučiui protarpiais lynojant lėtai einu senamiesčiu, džiaugdamasi, jog esu čia, savame...

Kas gali paaiškinti meilę savo kraštui? Kaip ji pasireiškia? nuotrauka, foto

Lietuvos žydų tragiškas likimas nacių okupacijos 1941-1945 metais - skaudi, neužgyjanti žaizda...

Suraskime darbėniškių seserų Chaimaičių gelbėtojus nuotrauka, foto

Sveiki gyvi, mieli, šiek tiek išblyškę žiemos gyventojai! Šį kartą rašau ne...

Po šilutiškio pinklių Afrikos sukčiai spjaudėsi dar ilgai nuotrauka, foto

Bus atidengta atminimo lenta Konstantinui Sarsanijai nuotrauka, foto

Sportas, Spalio septintąją sukaks lygiai metai, kai anapilin iškeliavo buvęs Klaipėdos "Atlanto" futbolo...

Vytauto Kernagio butas pajūryje kvepėdavo grybais nuotrauka, foto

Žmonės, Kai vilnietė televizijos laidų vedėja Eglė Kernagytė (34 m.) važiuoja į Palangą,...

Bedarbio statusą galės gauti ir studentai? nuotrauka, foto

Lietuva, Siūloma užtikrinti bedarbio statusą tiems pagal nuolatinę studijų formą studijuojantiems asmenims,...

Pasibaisėjo vaikų elgesiu – ragina drausminti net tėvus nuotrauka, foto

Skaitytojų ekspresas, Klaipėdos senamiestyje įrengta milžiniška šachmatų lenta vilioja ne tik šio žaidimo gerbėjus....

Sportas, Paskelbta prieš 2 val.

Žmonės, Paskelbta prieš 2 val.

Lietuva, Paskelbta prieš 3 val.

Skaitytojų ekspresas, Paskelbta prieš 5 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...