Apie Klaipėdos poilsio parką ir ne tik...

Apie Klaipėdos poilsio parką ir ne tik...

Gyvenamosios aplinkos kokybė yra viena pagrindinių tautos kultūros išraiškos būdų, ir apie tai pastaraisiais laikais yra labai daug šnekama ir rašoma, ir po to paprasčiausiai „nuleidžiama į klozetą“. Žiūrint į nuolat „genimus“ gatvės medžius, pasodintus, bet neprižiūrimus jaunus medelius, įrengtus, bet paliktus be šeimininko priežiūros žaliuosius plotus, susidaro įspūdis, kad visa tai daroma ne miesto žmogaus gyvenimo kokybei gerinti, bet atlikti kažkokiai privalomai, nemaloniai pareigai. Jeigu normalioj šeimoj gimė vaikas - tėvai jį augina, moko ir lavina visais įmanomais būdais. Klaipėdos žalieji plotai – tai kaip blogai prižiūrimi vaikų namų auklėtiniai. Neužtenka dažnai net pagal ne itin vykusį projektą nutiesti takus, pasodinti medelius bei krūmus, o paskui ..atvažiuoti kiekvieną pavasarį juos atsodinti, nes „ nekultūringi“ miesto piliečiai juos išlaužė. Pasodinti medžiai turėtų būti kas savaitę palaistomi, pastoviai tikrinama ar neiškrypę tvirtinamieji kuolai ir svarbiausia, kad jie būtų reikalingi toje ar kitoje erdvėje.

Labai knieti prisiminti sakurų „ įdiegimo“ į žaliąjį Klaipėdos veidą, istoriją. Kaip labai brangiai dovanai, miesto tvarkytojams reikėjo parinkti ir pačią geriausią vietą, kuri klaipėdiečių atmintyje asocijavosi su rausvai žydinčiom Nedzveckio obelaitėm ir svyrančiom geltonom pupmedžių žiedų kekėm. Bet, kas čia mums tos obelaitės – dabar bus kaip Japonijoj, galvas užvertę žiūrėsim į „sningančius“ sakurų žiedus. O tos sakuros vieną žiemą ėmė ir pašąlo, ir pavasarį išleido tik kelis menkus ūglelius. Tai kaip bausmė už senos vertybės sunaikinimą ir bandymą eksperimentuoti naujom.

Klaipėdos savivaldybė perspjovė ir kitų didžiųjų miestų savivaldybes, pačioje renovuoto poilsio parko širdyje įrengdama laipiojimo medžiais atrakcijonus. Susidaro įspūdis, kad poilsio parkas tapo laipynių parku, tiesiog pramogų parku, nes po pagrindinį įėjimą įžengus į parką pasitinka užrašas „Kar –Kar.. Nuotykių parkas“. Atsisėdus naujai suprojektuotoj poilsio aikštelėj ant suoliuko, turi atidžiai stebėti, kad geriausiu atveju ant galvos neužkristų koks karabinas, o gal ir pats nepatyręs laipiotojas. O jeigu rimtai, tai miesto valdžia, dalindamasi interesus, nebegerbia nei savo piliečių ir juolab medžių, kurie jau ir taip pasvirę nuo vakarinių vėjų, dar turi atlaikyti papildomą laipiotojų naštą. Bandant užantrint, galima įrodinėti, kad tai turi didžiulį pasisekimą. Be abejonės, juk žmonija visu pajėgumu ritasi prie vadinamų jos ištakų, protėvių, kurie taip sėkmingai kažkada gyveno medžiuose. Netolimoje perspektyvoje, dabar naudojama laipiojimams vieta atrodys labai liūdnai: ištrypta miško paklotė, sudarkyti medžių kamienai... Kamieno apsauga nuo metalinio troso ir jo įtempimo reguliavimo sistema neįrodo, kad jinai tinkamai veiks, ir medis, pastoviai veikiamas vibracijos, nebus pažeidžiamas. Juolab pažeidžiamas ne vien kamienas, bet ir visa, pastoviai judinama šaknų sistema.Gal ir galimas būtų panašios, ne tiek išvystytos trąsos įrengimas kažkokiam atokiam parko kampelyje, ant senų, jau subrendusių medžių. Bet šiuo atveju viskas pajungta komercijai ir laipiojimo intensyvumas skatinamas visais įmanomais būdais. Pušis labai nepakanti užterštam orui bei mindžiojimui, todėl jai sudaromos visos sąlygos sunykti. Kaip buvo galima išduoti leidimus taip žaloti medžius? Vakaruose parkuose taip pat yra tokios laipynės, tik konstrukcijos kitos.

Jeigu „išlikai gyvas“, eidamas pro laipynių parką, gali patekti į ramiąją parko zoną. Parko ribose auga 49 rūšys medžių bei krūmų, kur vyraujantys medžiai – paprastoji pušis bei beržas. Tai ne itin gausus parko augalijos asortimentas, bet ne tai svarbiausia. Svarbiausia parke išsaugoti, tinkamai parodyti senus medžius bei įvairius jų derinius, kurių gausu parke, atverti netikėtas perspektyvas, įrengti romantiškas poilsio aikšteles ir pan. Juk parkas – tai gamtos šventovė, kurioje vienokiom ar kitokiom priemonėm sukuriamas stilingas kūrinys. Parkas, šiuo atveju miško parkas, turėtų būti ir tvarkomas išlaikant miško parko dvasią su atitinkamomis mažosios architektūros formomis bei augmenija. Bet nei gremėzdiškos šiukšlių dėžes bei kita įranga, nei naujai pasodinta augalija šios nuotaikos nesukuria. Nesuprantama, kokiu tikslu pasodinta raudonlapės svyruoklinės fomos buko eilė vienoje iš poilsio aikštelių, tarp pušų, ankštoje vietoje, susodinti ąžuoliukai, išvalyta nuo dangų likučių aikštelė su sena puikia pušim, užsodinta jaunais medeliais, kai taip trūksta laisvos erdvės. Visas šias bereikalingas darbo sąnaudas buvo galima panaudoti parko prašviesinimui, išgenint liepų kamienines atžalas bei galybę įvairių medžių savaiminukų. Belieka džiaugtis tuo, kad yra įrengti pėsčiųjų bei dviračių takai, kuriais galima nuvažiuoti į nedaug žmogaus paliestą gamtos prieglobstį.

Apibendrinant, noriu priminti, kad yra išleistas Aplinkos ministerijos inicijuotas leidinys „Lietuvos kraštovaizdžio įvairovė “ 2013, skirtas visuomenės švietimui – kas tai yra kraštovaizdis, koks jis yra, ir koks galėtų būti. Norėtųsi pacituoti ir keletą minčių iš šio leidinio.“Ypač nerimą kelia nepakankamas savivaldybių dėmesys kraštovaizdžiui, kurio tvarkyme tenka spręsti plataus spektro klausimus. Šiuo metu pasaulyje kraštovaizdžio architektai propaguoja ekologiškumą, renatūralizaciją, palaiko ir stiprina gyvybingas ekosistemas miestuose. Lietuvoje kol kas stebima atvirkštinė tendencija, intensyvus upių pakrančių sukultūrinimas, tvirtinamos ilgos upių vagų atkarpos. Globalizacijos įtakoje vis didesnę vertę įgauna unikalios, o ne standartinės erdvės. Tuo tarpu įvairaus lygmens projektuose taikomos panašios erdvinės schemos, teritorijos, turinčios įdomią gamtinę praeitį, tvarkomos kaip eilinės. Estetinį chaosą mūsų miestuose ir kaimo turizmo sodybose kelia piktnaudžiavimas puošybiniais elementais, daugybe įvairių spalvų ir medžiagų. Kraštovaizdžio planuose pasigendama aiškesnės pozicijos dėl reljefo formavimo, hidrografinio rėžimo keitimo, vandens telkinių pakrančių tvarkymo“.

Belieka palinkėti atsakingumo savo veiksmuose naudojantis trapia mūsų gamtine aplinka, tiek savivaldų darbuotojus, tiek projektuotojus, tiek ir eilinius piliečius.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder