Žinoti nuo žodžio žinios

Prieina kitas generolas ir sako: didenybe, skrenda malūnsparniai, ak, jei mes būtume turėję nors vieną, niekada nebūtume pralaimėję prie Vaterlo. Napoleonas ramiai sulanksto laikraštį, atsigręžia į svitą ir sako: ponai, jeigu mes būtume turėję „Pravdą“, niekas pasaulyje nebūtų sužinojęs, kad pralaimėjome prie Vaterlo.

Sakysite, ką čia paistau: tie laikai seniai praėjo, dabar žiniasklaida laisva be cenzūros ir nėra ko prisiminti tuos tamsius bei niūrius laikus. Bet ar taip yra? Kokiais principais ir pagrindais formuojamos žinios televizijose. Ir kas tai daro? 

Redaktoriai? Jeigu taip, kodėl pirmenybė teikiama vienos temos reportažams bei regionams? Ar čia galioja iš anų tamsių laikų atklydęs ir suvešėjęs „blatas“? ar visai kiti reikalai. Iš komercinių  televizijų nėra ko norėti:tik skandalai, kraujas ir vėl skandalai – kad reitingai būtų aukštesni ir pritrauktų daugiau reklamos, antai viena tv kasdien rodo kriminalines naujienas, kita - savaitės kriminalus, trečia patrulius ir t.t. ko tik pageidauja kraujo ištroškusi tauta, svetimo kraujo, beje. 

Tad jasgalima palikti nuošalyje, nes jos privačios ir muziką joms užsakinėja šeimininkai arba tie, kurie moka pinigus, o visuomeninė? Išlaikoma iš mokesčių mokėtojų? Argi LTV neturėtų atspindėti visos Lietuvos naujienų. 

Aiman, kasvakar geras dvidešimt minučių, jei Lietuvos nekrečia audros stiklinėje  eilinis skandalas – mes maudomi Trumpo reikaluose prieinama iki jo trumpikių, neužtenka to, ką sako Panoramos pranešėja, du gyvi korespondentai stovi Vašingtone, Baltųjų rūmų fone ir kartoja tai, ką tik pasakė pranešėja. 

Išties, Lietuvos žmogus turi būti pasikaustęs geopolitiškai, todėl jam žūtbūt reikia žinoti, ką apie jį mano Trumpas, jo aplinka ir ką apie Trumpą mano pasaulis. Reikėtų tamsuomenei suprasti, jog Vilkaviškis skiriasi nuo Vašingtono, tiesa, ten ilgiau reikia skristi ir brangiau kainuoja, bet dėl tautos išprusimo galima aukotis, juk lietuvis turi gauti informaciją iš pirmų lūpų. 

To reikalauja žurnalistų etika? Kol nebuvo Trumpo, liūto dalį Panoramos laiko užėmė Rusijos grėsmė ir jos užkardymas. Gerą pusvalandį ekranuose regėjome surūdijusius Abramsus M1 ir šaunius Lietuvos karius pasirengusius atremti agresorius. O iki to buvo Sirija, Ukraina ir t.t. kas tai? 

Globalizacija susuko Panoramos redaktorių protus ar tokia generalinė linija: žūtbūt įkalti lietuviui į galvą, jog jam privalu žinotiAmerikos, Sirijos, Ukrainos, bet šiukštu ne Lietuvos reikalus. Juk net sporto žinios, užimančios dvigubai daugiau laiko, nei, sakysime, kultūros ar verslo naujienos, prasideda pranešimais iš NBA ir baigiasi GrandSlam. Ir jeigu Rytų, Vakarų konferencijose ar divizijonuose dar šmėkščioja lietuviškos pavardė, beje, sunkiai uždirbančios pinigus sau, tai teniso turnyruose kol kas saviškių nematome. 

Dažniausiai nesivarginama pranešti kaip sekasi vienam ar kitam sportininkui ginti Lietuvos garbę, bet plačiai, išsamiai ir su detalėmis pasakojama kaip sekasi sportininkams ginti užsienio klubų garbę ir paprasčiausiai užsidirbti sau pinigus.

Ne Lietuvai, sau.Be to viskas pateikiama įmantriu stiliumi, kaip antai: „tritaškį smeigia“, pergalės laurų neragavo“ ir t.t., kad nejučia kyla įtarimas, jog Panoramos sporto redakcijoje įdarbinti keli posmoderno rašytojai.

Jeigu taip mokslininkai paskaičiuotų kiek bitų informacijos per vakarą pateikia Panorama? Rezultatas, įtariu, būtų apgailėtinas. Kitose šalyse teko matyti 15 min. žinių laidas, kuriose būdavo daugiau informacijos nei LNK, TV3, Panoramoje kartu sudėjus dar ir Balticum prie kompanijos pripliusavus. 

Ką reiškia vien praeivių klausinėjimai gatvėje. Jankevičius savo Klausimėliu provokuoja praeivius, atrenka įdomiausius atsakymus ir ten yra iš ko pasijuokti, dėl ko sunerimti, o čia net verkti gėda klausantis praeivių nuomonės.

Beje, Panoramoje Lietuvos reikalai paprastai apsiriboja Panevėžio regionu, kur nenuilstama korespondentė Zinaida Paškevičienė kasdien atranda naujų temų. Dar pietų Lietuva su Rūta Lankininkaite, kuri spėja ne tik Alytų ir apylinkes, bet ir Lenkiją aplankyti. 

Klaipėda su savo korespondentėmis išnyra retsykiais, nebent jūrų muziejuje delfinė atsiveda dvynukus ar pan. Klaipėdos Panoramoje tarsi nebūtų. 

Negi Lietuvai Klaipėda įdomi tik delfinais?

Tad klausimas: nuo ko tai pareina? Laidos redaktoriai brokuoja korespondentų pateiktą medžiagą ar vietos korespondentai nemoka pasirinkti apie ką reikia rengti reportažus? Naujausias pavyzdys: 2017 – tieji ne tik Ievos Simonaitytės metai, bet ir jubiliejiniai, nes sukanka 120 metų nuo rašytojos gimimo. 

Sausio 23 d. per rašytojos gimtadienį Klaipėdoje įteikiama rašytojos literatūrinė premija, ne bet kam, o istorikui, diplomatui, prof Alfonsui Eidintui. Televizijoms anokia naujiena, tai ne kriminalas, ne delfinų gimdymas ir ne Klidišienės skandalas. 

Tuo tarpu pats istorikas prieš kelias dienas Tauragėje pristatęs savo premijuotą knygą „Pūga prie Mėmelio“ pasidžiaugė: trys televizijos ėmė interviu. Ponai, tai vyko Tauragėje, ne Klaipėdoje – Lietuvos kultūros sostinėje. 

Išvada šio padriko kalbėjimo tokia: mes galime girtis nešiojantys Lietuvos ar Europos kultūros sostinių karūną, bet kol vietinės žiniasklaidos elgsis kaip ta rašinio pradžioje aprašyta „Pravda“, tol niekas pasaulyje nežinos apie mūsų pasiekimus. Tad kas tie žmonės, kurie nenori, kad apie mūsų, klaipėdiečių, darbus žinotų šalis? Paskui verkiame: Vilnius mus skriaudžia. 

O ar patys prie to neprisidedame?