Žemės mažumas

Kažkada, ypač geležinės uždangos metais, kai buvome atskirti nuo pasaulio, jis atrodė toks didelis ir beribis. O atsivėrus sienoms, atrodytų, jis telpa delne. Pirmaisiais atgautos nepriklausomybės metais pajudėjus Norvegijos link, Kopenhagos oro uoste, kuriame teko persėsti, tas pasaulis tiesiog sukosi aplink mane. Per pusvalandį čia sutikau pažįstamus iš Klivlendo, Naujosios Zelandijos, Vilniaus, o ir pačios Klaipėdos. Nuskridus į Egiptą viename viešbutyje pamačiau... močiutės spintą. Tik ornamentai buvo kiek kitokie. Nustėrau ir puoliau ieškoti šeimininko klausti, kiek tai "šėpai" galėtų būti metų. Apie 150 - paaiškino jis. Man akys ant kaktos išsprogo. Kur Egiptas, o kur Šateikiai, kuriuose močiutė su ta labai panašia "šėpa" gyveno... Vadinasi, ir tada, kai dar nebuvo nei lėktuvų, nei automobilių, pasaulis buvo ne toks jau ir didelis. 

Tokias mintis paskatino kolegė, papasakojusi, kad su mama kėlėsi trečią valandą nakties pažiūrėti... kaip bus įteiktas magistro diplomas jos broliui, baigusiam Sidnėjaus koledžą. "Brolis mums net pamojavo", - krykštavo kolegė. Taigi - kur Klaipėda, o kur Sidnėjus. O tu jame gali pabūti net kojos iš namų neiškėlęs...
Kojos iš namų neiškėlęs gali bendrauti su bičiuliu iš Keiptauno ar giminaičiu, gyvenančiu Tasmanijoje. Ir, kas svarbiausia - nemokamai. Dabar taip juokingai atrodo, kad dar visai neseniai - vos prieš 20 metų - prieš kelias dienas užsisakęs pokalbį su giminaičiu Niujorke turėjai lėkti į paštą ir kantriai laukti, kada tave pakvies į "būdelę" pokalbio. Kad panaši procedūra buvo reikalinga ir norint susisiekti su giminaičiu iš kito Lietuvos miesto, jeigu neturėjai telefono namuose. O jaunajai kartai, apsišarvavusiai planšetėmis, tai jau tikriausiai atrodo nebesuvokiama.

Šiandien mano draugės, gyvenančios skirtinguose kontinentuose, labai dažnai rengia bendrus vakarėlius "skaipe". Iš anksto aptaria meniu, kuri ką gamins, kokį vyną ar stipresnį gėrimą gers. Vakarėlių metu dalinasi įspūdžiais, kaip ir ką pavyko ar nepavyko pagaminti. Dalijasi patiekalų receptais. Ir ypač džiaugiasi, kai atranda dar neragautų gėrimų ir paskui lekia į parduotuves jų ieškoti. Ir, įsivaizduokit sau, randa.
Tai tik dar kartą patvirtina, kokia dabar ta Žemė mažytė.