Vytautas Valevičius. Kodėl mėtomi pinigai?

Vytautas Valevičius. Kodėl mėtomi pinigai?

Mokykloje buvo mokoma, kad žmogus yra gyvūnas. Ne tik žinduolis, bet ir gyvas. O toks padaras privalo judėti, t.y. krutintis. Lyg ir akivaizdu, lyg ir visi žino. Bet tai tik iš pirmo žvilgsnio. Kai kurių dalykų valdžia ir kitos struktūros nenori matyti ar gal ir prisiminti.

Pateikiu ilgoką citatą iš Higienos instituto tinklalapio: „Moksliniais tyrimais įrodyta, kad reguliarus fizinis aktyvumas yra viena esminių geros sveikatos ir gerovės prielaidų. Jis naudingas psichikos sveikatai – mažina nerimo, depresijos atsiradimo tikimybę. Fizinis aktyvumas padeda palaikyti normalią kaulų ir raumenų funkciją, jis siejamas ir su kita sveikatai palankia elgsena, ypač sveika mityba, nerūkymu. Mokyklinio amžiaus vaikams judėti naudinga, nes pagerėja gebėjimas susikaupti, o tai teigiamai įtakoja mokymąsi, be to, vaikystėje išsiugdytas įprotis būti fiziškai aktyviam formuoja ir suaugusiojo gyvenseną. Tuo tarpu fizinis pasyvumas yra vienas iš keturių svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos, taip pat antro tipo diabeto, storosios žarnos vėžio rizikos veiksnių ir dažniausiai tiesiogiai siejamas su nutukimu. Nutukusių žmonių vis daugėja. Įrodyta, kad antsvoris gali būti ne tik fizinio pasyvumo pasekmė, atvirkščiai – antsvorio turintys vaikai ir paaugliai yra mažiau fiziškai aktyvūs dėl stigmos.“

 

Ir mokslas, ir visi kiti žino, bet mokyklos – savo veiksmais rodo kita. Ir darbdavys – nenori žinoti, nesvarbu ar jis biudžetinis, ar privatus. Tik pensininkai pradeda rimčiau rūpintis savimi, ypač judumu. Pasaulio sveikatos organizacijos nuomone, fizinis pasyvumas yra ketvirta iš pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje. Manoma, kad jis sukelia apie 6 proc. širdies koronarinių ligų, apie 7 proc. 2-ojo tipo cukrinio diabeto, apie 10 proc. krūties vėžio ir apie 10 proc. storosios žarnos vėžio atvejų. Taip pat fizinis pasyvumas lemia apie 9 proc. pirmalaikio mirtingumo ir 2008 m. tai sudarė daugiau kaip 5,3 mln. mirčių visame pasaulyje.

 

O kaip Lietuvoje? Štai paaugliai (2016 metų duomenys): „Fiziškai aktyvūs tik 50,9 proc. paauglių, o kiti neturi motyvacijos, noro ir laiko judėti, be to, jie menkai suvokia fizinio aktyvumo naudą. Aktyviai leisti laisvalaikį neskatina ir didelis atstumas tarp mokyklos ir namų, menka pasiūla užsiimti patrauklia fiziškai aktyvia veikla, – tai nustatė Higienos instituto specialistai, apklausę 2962 trylikos ir keturiolikos metų 7-8 klasių mokinių tėvus ar globėjus 6 šalies savivaldybėse.“

Aš jau nekalbu apie vyresnius. Kai kam rodytųsi, kad mes gal kai kur geresni, bet ne. Todėl mes pernelyg storėjame. Pateikiu palyginamąją schemą apie tai, t.y. lyginama Lietuva su buvusiomis sovietinėmis respublikomis:

Įvardijau dvi dideles problemas: svorio perteklių ir per mažą judumą. Gal jos nėra tokios pavojingos? Deja. Baltimorės universiteto mokslininkai kartu su kitomis institucijomis sukūrė matematinį modelį, kuriuo remdamiesi spėjo mažai judančių ir turinčių svorio problemų vaikų ateitį. Jie pasirėmė 31,7 mln.o Amerikos vaikų nuo 8 iki 11 metų duomenimis ir modeliavo jų sveikatos būvį ir kainą, kai jie taps suaugusiais. Rezultatai nustebino. Tokių žmonių gydymo ir produktyvumo mažėjimo kaina sudarytų 3 trilijonus dolerių kasmet. 3000000000 dolerių, kuriuos galima „sutaupyti“, jei vaikai būtų fiziškai judrūs bent valandą per dieną ir nevalgytų „ nesveikų“ maisto gaminių.

Jų modelis sakė dar daugiau. Jei vaikai aktyviai judėtų bent po 25 minutes tris kartus per savaitę, tai sutaupytų 32 milijardus kasmet, o jei bent po valandą kasdien – 37 milijardus dolerių.

Kompiuteris ir jo programos nėra laiko mašina. Bet paskaičiuoti, kiek kainuos vaikų nuolatinis sėdėjimas ir blogas maistas, – galima. Mokykla, darbovietė, laisvalaikio praleidimo būdai lemia ne tik esamą, bet ir būsimą sveikatą bei ligas. Žmonija daug pasiekė ligų gydyme, jų atradime, bet dar labiau pasistengė sukurti naujų. Reikia nustoti „gadinti“ organizmą ramumu ir skubotu maistu. Laikas pripažinti, kad sveikata yra kuriama ir palaikoma visą gyvenimą aktyviais veiksmais, o ne sėdėjimu prie kompiuterio ar žiūrėjimo į telefono ekraną. Matematikai patvirtino, kad gydymas kainuoja daug daugiau nei sveikata. Nepamirškime.

Ar galima realiai ir skubiai pakeisti mūsų moksleivių ir studentų ramybę ir valgymo įpročious? Priminsiu, kad dabartinė valdančioji partija prieš kelerius metus siekė, jog mokyklose būtų bent trys fizinio lavinimo pamokos per savaitę. Kas trukdo per šią kadenciją pasiekti, jog moksleiviai ir studentai bent penkias valandas per savaitę būtų fiziškai ir fiziologiškai aktyvūs? Kol kas to planuose nematau. Liūdna, bent kol kas.

Priemonių dirbančiųjų skatinimui aktyviai sportuoti pasaulyje yra labai daug. Svarbu sukurti tokias sąlygas, kurios norom nenorom skatintų darbuotojus. Ar tai bus apmokėjimas už klubą ar baseiną, mažinant pelno mokestį, ar neapmokestinamos išlaidos masiniams sportiniams renginiams – visa tai nesunkiai pasiekiama ir duoda milžinišką išlaidų gydymui mažėjimą: mažėja vizitų pas gydytojus, mažėja vizitų į vaistines, mažėja ir reabilitacijos poreikis. Bendras efektas – sveikesnė ir laimingesnė visuomenė. Gal laikas matyti?

Šaltiniai

http://www.hi.lt/news/1065/998/Kodel-Lietuvos-paaugliai-fiziskai-neaktyvus.html

https://www.usatoday.com/story/news/nation-now/2017/05/01/exercising-three-times-week-can/307656001/

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder