Vytautas Čepas: "Apie galvų kapojimą"

Vytautas Čepas: "Apie galvų kapojimą"

Stebėdamas virtualų miesto tarybos posėdį, prisiminiau psichologijos pradžiamokslį. Ribinėse, arba kritinėse situacijose, labai keičiasi žmonių elgesys. Buvę drąsuoliai netikėtai pasidaro neįtikėtinai baukštūs, kitiems per visus galus pradeda trykšti bravūra.

Jie nesąmoningai, o kartais ir suprasdami ką daro, spjauna į visas taisykles ir reikalavimus taip bandydami atsistoti virš išsigandusios ir drebančios minios arba, kaip rašė Fridrichas Nyčė, turgaus musių.

Pirmieji jokio pavojaus nekelia, jie dažniausiai lieka gyvi. Su antraisiais sunkiau, bet perspėjimai, baudos,priverstinė izoliacija ar net teismai tą bravūrą greitai iš smegeninės iškrato.

Pavojingiausi yra tie, kuriems kažkaip tai šauna į galvą, kad jie viską žino, viską išmano ir dėl to trokšta visus mokyti, kritikuoti, nurodinėti ką, kada ir kaip reikia daryti, ko nereikėjo daryti...

Bėda ta, kad tie „žinojimai“ paremti tolimomis nuo tiesos, labai paviršutiniškomis žiniomis, dažniausiai gandais, nepasitvirtinusiais faktais, o neretai ir specialiai skleidžiama dezinformacija.

Tokie veikėjai dezorganizuoja ištisų sistemų veiklą, kelią niekam nereikalingą alasą, supjudo ekstremaliose sąlygose dirbančius specialistus. Būtent taip dabar yra Klaipėdoje.

Tačiau grįžkime prie aukščiau paminėto posėdžio, tos vietos, kur buvo diskutuojama dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL), tiksliau dėl jos vyriausiojo gydytojo Vinso Janušonio

Į akis krito tai, kad „senieji“ tarybos nariai, ypač turintys vadovavimo miestui patirtį (Rimantas Taraškevičius, Judita Simonavičiūtė, Saulius Budinas, Alina Velykienė, Elida Mantulova, dabartinis miesto vadovas Vytautas Grubliauskas), elgėsi santūriai, jų pasisakymuose netrūko eufemizmų, netryško jie ir žodžiais sunkiai apsakomu troškimu „įvesti tvarką“, „ginti rinkėjų interesus“, „gelbėti gyvybes“...

Vadovavimas miestui daug ko išmokė, visų pirma kantrybės ir paprasto suvokimo, kad „kapoti galvas“ reikia tada, kai tiksliai žinai, kad tai bus naudinga visiems gyventojams, nežiūrint ar jie rinkėjai, ar ne rinkėjai.

Beje, nė vienas jų neabejojo, kad klaidų padaryta, bet, vargu ar jų buvo įmanoma išvengti, kai niekas pasaulyje neišvengė, nes paprasčiausia iniekas neturėjo supratimo, kaip reikia tokiais atvejais elgtis.

Tad ar yra prasmė šiandiena ieškoti kaltųjų, kai dar neišsiaiškinome, kas šitoje situacijoje yra kaltė?

Įsivaizduokite, kad mokytojas išvejamas (šį terminą naudoju specialiai, nes dabar darbuotojai retai atleidžiami pagarbiai, dažniausiai išmetami, išgujami, išmėžiami, ištrenkiami etc.) iš mokyklos pasiskundus supermamytei, kad jos genialiam vaikeliui mokytojas skyrė per mažai dėmesio, virėjas išgujamas, nes kažkam suvalgius jo išvirtą sriubą paleido vidurius, o siuvėja už tai, kad užstrigo jos siūtų kelnių užtrauktukas ir jų nešiotojas nespėjo... na, suprantate patys.

Sakote, nesąmonė! Ir aš visiškai su jumis sutinku - taip elgtis niekada negalima.

Įstrigo atmintin „vertėjų iš posto“ paviršutiniškumas, sakyčiau nepasiruošimas svarstyti klausimą. Ne vien tai, kad kalbėtojai rėmėsi nepatikrintais skundais, anoniminiais raštais, tuo, kas ką girdėjo, matė, kam kažkas paskambino, kažką papasakojo, net komisijomis, kurių išvadų niekas nematė...

Keisčiausia, kad buvo priekaištaujama dėl užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų skaičiaus. Lyg nežinota, kad KUL - vienintelė Vakarų Lietuvoje ligoninė gydanti užsikrėtusius virusu, kad Klaipėda yra rizikos epicentre dėl lietuvaičių grįžtančių namo keltais ir dėl nenutrūkstamo tranzito.

Bet ir tai nėra svarbiausia. Jei jau reikalaujama atleisti iš pareigų įstaigos vadovą, tai reikėtų žengti ir kitą žingsnį.- siūlyti, kas užims jo vietą, ka syra tas, kuris gerai išmano ekstremalių situacijų valdymą, yra kompetentingas, žino, kaip ir kur gauti medicininių kaukių, pirštinių, kitų apsaugos priemonių? Deja, apie tai nė žodžio.

Atleisti ir taškas! O kas toliau? Laikinas vadovas? Konkursas? Keli mėnesiai ligoninė be nuolatinio vadovo?

Ir tai, „vertėjų“ nuomone, yra geriausia, ką galima pasiūlyti KUL ir miestui per patį pandemijos įkarštį!

Iš konteksto buvo nesunku suprasti, kad didžiausia V. Janušonio nuodėmė tai, kad jis KUL vadovauja 38 metus. Ilgokai! Tačiau jei be emocijų, tai ar tiek laiko įstaigai galėjo vadovauti asmuo, anot „vertėjų“, visiškai tam netinkamas, o kai kurių pasisakiusiųjų žodžiais, net pavojingas, nuo kurio reikia gelbėti ligoninę.

Taip kalbėti apie žmogų, kuris visą gyvenimą pašventė klaipėdiečių gydymui, kurio dėka ligoninė tapo vienu iš stipriausių gydymo centrų Lietuvoje, reikia visiškai neturėti sąžinės, o gal ir kai ko daugiau.

Suprantama, jo vadovavimo stilius patinka toli gražu ne visiems (apie tai kalbėjo A. Velykienė, miesto meras ir kiti tarybos nariai), apie tai byloja ir gauti laiškai bei anoniminiai pranešimai.

Bet vadovavimo stiliai visada kam nors nepatinka.

Tas autokratas, anas per didelis demokratas, šitas iš viso liberalas. Deja, taip jau yra, kad visi vadovavimo stiliai turi trūkumų.

Vadovas neturi būti nei autokratas, nei demokratas, jis turi būti ir autokratas, ir demokratas. Nereikia didelės išminties, kad suvoktum, jog per tiek metų buvo visko: nepatenkintų dėl vadovavimo stiliaus, negauto paaukštinimo tarnyboje, nepakelto atlyginimo, šiaip nuskriaustų ar įsižeidusių...

Kaip ir kiekvienoje įstaigoje, ar tai būtų ligoninė, ar jūrų uostas, tos problemos turi būti išspręstos pačiame kolektyve, o ne pasitelkus menkai apie tai išmanančius politikus.

Triukšmas dėl KUL prasidėjo dar gerokai iki pandemijos. Kažkas ministrui Aurelijui Verygai parašė „anonimkę“. Tas ilgai negalvojęs nulėkė į Seimo Sveikatos reikalų komitetą ir paskelbė jos turinį komiteto nariams. Taip atsitiko, kad tada kažkodėl visi užmiršo įstatymus, įslaptinto liudytojo statusą ir kitas įsimintinas smulkmenas.

Prasidėjo tai, kas ir tęsiasi iki dabar, ir tikrai nepadeda dirbant ekstremaliomis sąlygomis.

Užkurtas katilas verda, kunkuliuoja, į viešumą išmetamos vis sensacingesnės naujienos pradedant apsaugos priemonių slėpimu, prokuratūros tyrimu, baigiant neseniai paskelbta žinia, kad KUL vadovas buvo tyčia sustabdęs testavimą, neva dėl to, kad infekuotųjų skaičius buvo didesnis už šalies vidurkį.

Deja, radijo komentatorė neįstengė paaiškinti, kam jam to reikėjo? Bet ir to, pasirodo, dar negana. Miesto konservatoriams būtent dabar parūpo išsiaiškinti, ar viskas tvarkoje su ligoninės 2019 metų viešaisiais pirkimais.

Būtinas auditas! Taip sakant, ant laužo dar šlakelis žibalo.

Belieka tik apgailestauti, kad kai kuriems miesto tarybos nariams kova su pandemija išvirto į kovą su ligoninės vadovu.

Į laužą metama vis daugiau malkų, kad tik ugnis neužgestų, kad tik verdama košė nenustotų kunkuliuoti.

Vargu, ar dera dabar kilti į vidinį karą, kai bendras priešas čia pat už vartų ir labai pavojingas, mirtinas.

Todėl protingiausia būtų bent kol kas iečių nelaužyti. Kas teisus, kas ne, kas dirbo, o kas trukdė dirbti, bus galima pasiaiškinti vėliau. Dabar svarbu nusiraminti ir leisti profesionalams dirbti savo darbą. Teisiųjų ir klystančių gyvenimui!

Medalius ir padėkos raštus dalinsimės po pandemijos. Taip pat ir galvas kaposime.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder