Visus puolimus atlaikėme. Kartu su savo skaitytojais

Visus puolimus atlaikėme. Kartu su savo skaitytojais

Šiandien - Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, spaudos žurnalistų profesinė šventė. Ir mes, „Respublikos“ leidinių“ žurnalistai, ją švenčiame. Vis dar neužtildyti. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos rankomis. Ir neužtilsime. Nesame tokie baikštūs ar drovūs. Atakų iš įvairiausių institucijų per ketvirtį mūsų veiklos amžiaus jau sulaukėme visokiausių.

Ir kur dabar atakų generolai ir eiliniai iš valstybės bei privačių struktūrų? Seniai dingę. Išmesti į istorijos sąvartyną. Išėję į pensiją. Ar kur nors kitur.

Bet valdžios žmonių ambicijos pažaboti žiniasklaidą nenurims niekada. Mus, spaudą, paspausti ieškoma vis naujesnių instrumentų ir būdų. Dėkojame, kad nepamirštate. Palaikote mūsų raumenų tonusą. Kai kas nors nuolat puola, greičiau užsigrūdini.

Galiausiai supratome patį svarbiausią mūsų profesijos dalyką. Jei Lietuvoje nori būti teisingas, garbingas, valdiškos struktūros tave būtinai puls. Paniškai. Kaip antikūnį. Tai nesikeičianti norma. Šmeiš! Gąsdins! Terorizuos! Apkiauksės! Ir ras įvairiuose pašaliuose su žiniasklaida vienaip ar kitaip susijusių „bendraminčių“. Net iš vaikų psichiatrijos kabinetų. Ar skandinaviško kapitalo žiniasklaidos. Kad kiauksėtojų choras būtų kiek galima gausesnis. Ir jie, aišku, kiauksės. Nutaisę pasibaisėjusius veidukus. Kiauksės beveik pamaldžiai. Egzaltuotai. Na, ir kas? Juk visada apie mus pakiauksėdavo. Kažkokie pasibaisėję veidukai. O kartais net visiški beveidžiai. Ir visada demonstratyviai alpinėdavo dėl tų pačių priežasčių. Parašei apie „Tauro“ banko aferas - vaje, koks netaktas! Šekit Mokesčių inspekcijos patikrinimą. Parašei apie išparceliuotą žvejybos laivyną - vaje, koks neetiškas elgesys! Įžeistas pats premjeras! Šekit patikrinimą. Parašei apie „Snorą“ kitaip, nei pageidautų jo uždarymo iniciatoriai ar administratorius, - vaje, kaip įžeistas užsienietis.

Nejaugi kas nors naujo? Kaskart, kai „Respublikos“ leidiniai“ ką nors iš valdiškų struktūrų pajudina, struktūros puola mūrytis raudų sieną. Suranda raudotojų. Poetiškai apraudančių „Respublikos“ leidinių grupės „netaktus“. Arba veikia iš pasalų. Užsiundo ant mūsų VSD agentus. O kur dabar tas agentas ir jo šefas? Visuomenine prasme abu - nuliai. O „Respublika“ liko.

Nes mes tokie. Geliantys, kai taikomasi į visuomenės gerovę ir vertybes. Ir gyvybingi.

Mes lietuviški. Mes - savo žemėje. Kai žiniasklaidai konservatoriai padidino PVM, kapituliavome ne mes. Išnyko skandinaviško kapitalo dykai dalijamas laikraštukas. Neva turėjęs nukonkuruoti lietuvišką dienraštį „Vakaro žinios“. Neįveikė. „Vakaro žinių“ skaitytojai nupirkdavo daug daugiau nei pavykdavo dykai išdalyti galingiausiai skandinavų žiniasklaidos struktūrai.

Išnyko ir skandinaviškas neva šeimai skirtas laikraštukas. Turėjęs „parodyti“, kaip reikia rašyti. Parodė - persekiojo ir žemino žinomus Lietuvos žmones, aukštino lytines mažumas ir niekino tradicines šeimas. O kur tas laikraštukas dabar? Irgi seniai išnykęs. O tikrų lietuvių laikraštis „Respublika“ su žmogaus vertybėmis gyvuoja. Visų prisitaikėlių nelaimei.

Na, ką dar prieš mus sugalvos? Kokia nors aukščiausiųjų institucijų skirta „visuomeninė“ komisija. Gal apskelbs marsiečiais? Išmes „Respublikos“ leidinius“ iš Europos Sąjungos? Vizos į Kupiškį neduos?

Visus puolimus atlaikėme. Jau 25 metus. Kartu su savo skaitytojais.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder