Šioje LNK laidoje buvo diskutuojama apie lietuvių vaikų padėtį Norvegijoje ir vietos vaikų teisių apsaugos tarnybos „Barnevernet“ veiklą. Norvegų televizijos šališkumu pasipiktino viena ryškiausių lietuviškos TV žvaigždžių – Rūta Mikelkevičiūtė, kurią citavo interneto portalas lrytas.lt: „Į diskusiją „Valandoje su Rūta“ savo nuomonės išsakyti buvo pakviesti net 8 pašnekovai, kurių požiūris į šią opią problemą buvo pats įvairiausias: nuo teiginių, kad „Barnevernet“ niekada neatima vaikų be priežasties, kad lietuviai mėgsta išgerti ir smurtauja, iki motinos, iš kurios atimtas Norvegijoje vaikas, ašarų. Todėl vieno žmogaus nuomonę paversti laidos pozicija yra neetiška ir neatsakinga“.
Velniškai patraukli proga išsamiau paplepėti p. Mikelkevičiūtės keliamu klausimu. Nes problema tarsi verta teisėto dorovingiausios Europoje tautos pasipiktinimo: piktavaliai, nuo kraujomaišos pamišę norvegai ne tik grobia mūsų vaikus, bet dar ir iškraipo vienos populiaresnių TV laidų turinį, pateikdami tik aštuntadalį laidoje nuskambėjusių nuomonių.
Skonio, bendro išsilavinimo ir nuosavos moralės reikalams palikime anksčiau išsamiau nagrinėtą problemą: ar į kitą šalį emigruojantys žmonės (šiuo atveju lietuviai) turi išsamiau susipažinti ir gerbti tos šalies įstatymus, kad ir kokie kvaili jiems atrodytų. Vieni neabejodami sakys, kad taip, kiti – kad nebūtinai (bet pastarieji dažniau išsitiesę ant kapos kaip patrakę piktinsis, kodėl Prancūzijos musulmonai toje šalyje elgiasi it būdami namuose). Ne taip svarbu..
Susitelkime prie lietuviškos ir norvegiškos žiniasklaidos reikalų. Taigi populiari lietuviška TV laida lietuviškos kilmės vaikų teisėms Norvegijoje aptarti pasikvietė keletą bobelių – protingų ir nelabai. Viena iš jų, kaip teigia žiniasklaida, varė visiškus blėnius apie tai, kad „lietuvių vaikai Norvegijoje yra gera prekė“ (ar nurodė bent vieną pardavimo faktą?), „Norvegijoje yra didžiausia kraujomaiša pasaulyje“ (kažkas paprašė informacijos, tyrimų šaltinio?), „didžiausias su Dauno sindromu gimusių vaikų skaičius“ (-„-).
Kodėl blėnius? Nesuprasti sunku bent keletu smegenų vingių turintiems televizoriaus žiūrėtojams. Jeigu apibendrinama - „pasaulyje“, tai kaip tada yra mažose, save izoliavusiose tautelėse ar gentyse Mikronezijoje, Polinezijoje, Amazonės džiunglėse (suprantu, kad toji „ekspertė“ apie tokias šalis nėra net girdėjusi nuo savo nelaimingo gimimo)? TV laidos rengimo technologija reikalautų, kad tokio personažo intelekto galiomis prieš išleidžiant jį į padoresnių žmonių auditoriją, turėtų pasidomėti laidos redaktoriai. Jei ne – tada tai jau laidos vedėjos misija - ne visos laidos metu stebėti, ar nuosava išvaizda atitinka TV žvaigždės standartą, o visišką mėšlą malančiai „ekspertei“ pateikti anksčiau šiame tekste surašytus klausimus. Paprašyti nurodyti jos teiginius pagrindžiančius šaltinius. Lažinčiaus dėl to, kad tos beprotės misija toje laidos vietoje ir subliukštų.
Tai būtų išties profesionalu. O lietuviškos TV profesionalumo rodiklis – blėnius vison Lietuvon transliuojantį degeneratą pastatyti centre, jį apsupti protingesniais žmonėm, kurie sudarytų objektyvios diskusijos iliuziją. Centre esantis žmogus toks yra todėl, kad jis dalinasi nuosavos fantazijos išperomis ir dirginantis auditorijos instinktus, su kuo dažniausiai nė diskutuoti neįmanoma. Tai atsakymas, kodėl laidų redaktoriai jo skelbiamų „tiesų“ nepatikrina prieš laidą. Ne ta to žmogaus funkcija (faktais grįsti savo teiginius). Jis turi tampyti instinktus – panašiai, kaip vienoje Ukrainos Rytų istorijoje, kur Rusijos TV sukūrė siužetą apie ukrainiečių karių nukryžiuotą berniuką ir jo mamą, kurią pririštais prie tanko plaukais tampė po centrinę Slaviansko aikštę.
Kuo daugiau tie instinktai ištampomi ir kuo labiau taškomasi seilėmis pačioje laidoje, kuo didesni „durniai“ ir „degeneratai“ palaiko instinktų temperatūrą laidos metu – tuo didesnis reitingas, tuo geresnis verslas. Viena vertus – tik nereikia tokių bakchanalijų laikyti „problemas sprendžiančiomis laidomis.
Tačiau kita - tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl ta laida taip sudomino norvegų televiziją ir ji sutelkė dėmesį į didžiausią „Valanda su Rūta“ dalyvavusį personažą-beprotį. Tos šalies žiniasklaidos tradicijai tai – neįsivaizduojama. Tiesa, atitinkamos laidos vedėjas gali provokuoti ir klausti auditorijos, ar, tarkime, lietuviai iš tikrųjų yra pamišę laukiniai, tačiau atsakymo kreipsis į tą ekspertą, kuris lietuvių gyvenimą ir būdą yra tyrinėjęs kuriame nors tyrimų centre ar universitete. Norvegiškų diskusijų laidų auditorija, spėju, bus patenkinta, nes gaus svarbios informacijos. Mūsų auditorijai to neužtenka – lietuviškose televizijose reikia dirginti ne protą, o gyvuliškus instinktus.
Ir šiuo konkrečiu atveju reikalas yra tas, kad mes seniai žinome, kad tokia yra lietuviškų info šou, probleminių pokalbių laidų komercinė paradigma. O norvegai tik dabar tai pamatė. Pamatė, kad mūsų esą rimtose pokalbių laidose toną užduoda kažkokie „durnavoti“, tamsūs žmogystos. Ir būtent tai yra nelabai etiška, o juo labiau – neatsakinga. Ir kiti problemos aspektai – nuomonių įvairovė, septyni esą oponentai prieš vieną – jų nebedomina. O kodėl turėtų?
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą