To, kas vyksta pas mus, KGB nė nesapnavo

To, kas vyksta pas mus, KGB nė nesapnavo

Sovietiniais laikais būdavo įprasta bijoti ką nors prieš sovietinę santvarką šnekėti, nes visagalė KGB per savo šnipus, per korespondencijos tikrinimą, per pokalbių stacionariais telefonais pasiklausymą ir dar bala žino kokiais kanalais viską sužinodavo. Kas pasikeitė dabar?

Dabartinės specialiosios tarnybos nemėgsta išsiduoti, kokie yra sekimo mastai Lietuvoje, kiek jos apie kiekvieną iš mūsų žino. Tačiau tuoj turės progą žinoti dar daugiau, mat Seimas jau svarsto pataisas, kuriomis nori leisti sekti visų Lietuvos gyventojų sąskaitas bankuose.

Projekto sumanytojai teisinasi, esą tai padėtų kovoti su šešėliu. Labai abejotina. Juk tie, kas vykdo aferas, pinigų tikrai nepervedinėja per oficialias sąskaitas. Be to, net jei ir būtų priešingai, ne visada tikslas pateisina priemones. Juk tiek daug kalbame apie žmogaus teises. O kur šiuo atveju teisė į privatumą? Net jei dėl tokios priemonės ir būtų sučiuptas koks sukčius, milijonai žmonių būtų be jokio pagrindo laikomi potencialiais nusikaltėliais. Už ką?

Remiantis tokia logika, reikėtų iš visų žmonių konfiskuoti po kelis procentus jų turto, nes yra tikimybė, kad dalis jo įsigyta neteisėtai. Arba gal profilaktiškai visus trumpam uždaryti į kalėjimą.

Tai ne pirma idėja masiškai sekti Lietuvos gyventojus. Bene garsiausiai nuskambėjo įteisintas pasiūlymas sekti visų žmonių judesius internetinėje bei telekomunikacijų erdvėje. Tai - vadinamoji Sekimo direktyva. Ja remiantis, ryšio tiekėjai privalo apie visus vartotojus rinkti informaciją, kam, kada, kur būdamas jis skambino, kam rašė SMS žinutes ar elektroninius laiškus ir t.t. Įteisintas totalinis sekimas. Tačiau jo šalininkų yra daug.

„Tie, kurie kalba apie totalinį sekimą, aš suprantu, yra prieš kriminalinių nusikaltimų išaiškinimą“, - praėjusios Seimo kadencijos metu rėžė tuometinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas. Taip jis reagavo į pasipiktinimus Europos Komisijos paskelbta ataskaita, kad pagal sekimo atvejus tūkstančiui gyventojų Lietuva 2008-aisiais (o tai naujausi viešai skelbiami duomenys) buvo ES lyderė. Tais metais teisėsaugos institucijos daugiau kaip 84 tūkst. kartų kreipėsi į ryšių operatorius, reikalaudamos slaptos informacijos apie vartotojus. Pagal sekimo atvejus tūkstančiui gyventojų Lietuvos specialiosios tarnybos slaptus duomenis apie privatų piliečių gyvenimą rinko apie 40 kartų daugiau nei Suomijoje, apie 150 kartų daugiau nei Vokietijoje, apie 400 kartų daugiau nei Graikijoje...

Kad sekimo mastai yra didžiuliai ir nevaldomi, puikiai iliustravo slaptos informacijos nutekėjimas, kaip įtariama, iš Prezidentūros. Tada leista pasiklausyti keliolikos niekuo dėtų žurnalistų. Vien tik tam, kad būtų išsiaiškintas nusikaltėlis. Ar norėtumėte, kad jūsų būtų pasiklausoma, nors niekas jūsų jokio nusikaltimo padarymu nė neįtaria?

Taigi sekimas tikrai nepadėtų iš šešėlio ištraukti stambių žuvų, o tik geriausiu atveju smulkias žuveles, - pavyzdžiui, pensininkus, kurie, norėdami prisidurti prie varganos pensijos, be patento ar verslo liudijimo grybauja ar uogauja ir savo laimikį parduoda.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder