2019 m. balandžio 18 d. 22:06 val., ketvirtadienis

ve  >  Žinios  >  Nuomonės  >  Nuomonės

Nuomonės

Tikslas ir paskirtis

2019-03-13, 16:16

Vytautas VALEVIČIUS

Tikslas ir paskirtis nuotrauka, foto

© „Fotolia" asociatyvi nuotr.

Ne visi gali būti sportininkais. Ne visi gali būti mąstytojais. Ne visi gali būti gydytojais. Bet visi turi rūpintis. Savo tėvais, savo vaikais. Savo kūnu ir dvasia.

Visi žino, kad sveikas būni tik tuomet, kai nesergi. Tiesa, dar nedaugelis įjungia mąstymą, norėdami suprasti, kas gi atveda prie blogos kūno ar dvasios būsenos. Į tai jauni ranka numoja, dirbantieji vis tikisi medikų stebuklų, senesnieji bando prisipirkti  vaistų, tablečių, kurios daugiau žudo, nei padeda.

Ar gali visi būti sveiki? Gal tai idealas? O gal ir įmanoma ateitis?

Pradėkime nuo to, kad būna vaikų su įgimtais trūkumais, kartais vadinamais defektais. Nesiimsiu jų vardinti, mat tokių atvejų yra santykinai nedaug. Absoliuti dauguma yra standartiniai.

Manoma, kad vaikai gimsta gyvi ir sveiki. Toliau jais pradeda rūpintis aplinkiniai: tėvai, močiutės, kartais įstaigos. Tiesa, jei vaikų lopšelių ar darželių specialistai lyg ir viską moka, tai neretai jiems trūksta noro taikyti savo žinias. Tėvų ar giminių problema priešinga: jie turi noro, net aklos meilės, tik neturi žinių...

Vaikui paaugus, tenka jį mokyti prižiūrėti save, savo kūną. Valyti dantis, plauti rankas ir kojas, nevalgyti šlamšto. Vaikai ir paaugliai dar nesugeba žvelgti į priekį, strateginis mąstymas randasi brandesniame amžiuje.

Nors pratinti reikia, nes vėliau tai jau gali daug kainuoti - sugedę dantys, antsvoris,  priklausomybės (narkomanija ar alkoholizmas).

Kaip nepastebėsi ir dvasios susirgimų. Patyčios nebūtų baisios, jei nežudytų.

Deja, rūpestis vaikais, paaugliais ar jaunuoliais verčia matyti ne tik jų fizinę, bet ir psichikos brandą. Tobulėjant psichologijai ir psichiatrijai, vis labiau skleidžiasi ir šio amžiaus žmonių sunkumai, problemos. Savižudybės ar priklausomybės tėra tik rodikliai.

Nenoriu kartoti senų anekdotų apie blogai ištirtus žmones ir ligonius, tačiau reikėtų turėti sveiko žmogaus etaloną. Gal tai tik idealas, kuris niekam nepasiekiamas? Esu bandęs atsakyti, kuomet prasideda liga (žr. „Sveikata kaip balansas“). Iš šio supratimo seka, kad sveikais gali būti visi, ir tai, jog ligas gana dažnai sukeliame patys. Jei mokėsime taisyklingai elgtis gripo epidemijos metu, tai galimybės susirgti bus labai menkos. Belieka tik išmokti. Traumų reikia saugotis, bet galima ir mokytis jų negauti. Šalmas statybose būtinas ne dėl grožio. Aš nenoriu tvirtinti, kad visų atvejų galima išvengti, tačiau daugumos – taip.

Tai ko gi reikia?

Labai abstrakčiai galima sakyti, kad reikia rūpintis. Savimi. Atrodytų – nėra nieko paprasčiau, bet taip tik atrodo. Rūpintis savimi reiškia save prižiūrėti, o tai jau ne tik pareiga, bet ir veikla. Paprasčiausia išmokti viską ir daryti automatiškai. Dantis valyti, kojas ir rankas plauti, skalbinius keisti ir t. t ir panašiai.

Deja, tai būtina, bet nepakankama. Gyvenimas kitoks. Žmogui nelemta būti tobulam. Ir ačiū Dievui: Perkūnui ar Dzeusui. Koks baisus pasaulis būtų, jei jame gyventų tobuli žmonės. Viską mokantys, viską žinantys, viską padarantys. Todėl tenka mokytis, protingiems visą gyvenimą, kvailesniems – tik pradžioje. Po to jie jau viską moka, viską žino.

Rūpestis savimi remiasi ne tik tradicija bei įpročiais, bet ir žinojimu. O šis labai stipriai kinta. Nuolatos kinta. Randasi žinių apie „naujus“ žmogaus organus, naujas elgsenos su kūnu ir protu taisykles. Tai, kas anksčiau buvo pripažinta norma, gali tapti kenksmingu poveikiu. Tai ir apie maisto produktus, ir apie vaistažoles bei vaistus. Tai apie sportą ir dienos režimą. Daug kas kinta, ir tenka taikytis su nauju žinojimu. Tie, kurie nesitaiko, patenka į laidotuvininkų rankas.

Aišku, nereikia manyti, jog vien tik rūpinimasis savo sveikata garantuos ilgus ir laimingus gyvenimo metus. Svarbu ir tėvų genai, svarbi ir aplinka, kurioje gyvename, svarbūs ir užsiėmimai, kuriais susikuriame gerovę.

Daug svarbių dalykų, bet pagrindiniai yra ritmas ir rūpestis. Pastovūs dalykai leidžia organizmui ir psichikai prisitaikyti beveik prie visko. Mes - iš gyvūnų, kurie moka prisitaikyti. Nors kartais paimame tai, nuo ko tenka sirgti ar net mirti. Priklausomybės gamtoje veik nesutinkamos, o žmonija sugeba žudytis pati. Žmonės patys susikuria aplinką, nuo kurios ir kenčia. Žmonės mėgsta gadinti savo kūną, o paskui nebesugeba jo „pataisyti“. Aišku, kad ne visi yra protingi. Numatyti ateitį tegali nedaugelis. Svarbu išmokti suprasti, kad mūsų kūnas ir protas yra vienkartiniai – jiems sugedus ar juos sugadinus, ne visuomet pavyksta išlikti.

Nebent atminty.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Nuomonės

Vos mėnuo liko iki prezidentinės kampanijos pabaigos, tačiau kuo skiriasi vienas nuo...

Paskutiniai postlandsbergizmo epochos rinkimai nuotrauka, foto

Ponia Klementina ieškojo paguodos, kai dėl, pasak jos, menkniekių susipyko su savo...

Tikros ir menamos draugystės nuotrauka, foto

Dešimti metai Europos Parlamento salėje turiu galimybes tiesiogiai girdėti bei matyti įvairių...

Reikia vienodai teisingos naujos Europos Sąjungos nuotrauka, foto

Norėdami pasidalinti rūpesčiais ar džiaugsmais, darbo dienomis skambinkite 10 - 13 val....

Gražinos skiltis nuotrauka, foto

„Neptūnas“ kyla į antrąją vietą nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos „Neptūnas“ (23-7) susigrąžino antrąją „Betsafe–LKL“ čempionato vietą. Kazio Maksvyčio auklėtiniai...

Tarptautinė diena be lifto skatina žmonių fizinį aktyvumą nuotrauka, foto

Lietuva, Lipimas laiptais yra paprastas būdas padidinti savo kasdienio fizinio aktyvumo lygį, net...

Klaipėdietės neatsilaikė prieš LSU nuotrauka, foto

Sportas, Rungtynėmis Kaune tarp Lietuvos sporto universiteto (LSU) ir Klaipėdos universiteto (KU) prasidėjo...

Šokančios Baltijos rankos - Eduardo Balsio gimnazijoje nuotrauka, foto

Renginiai, Finišavo Trečiasis Tarptautinis fortepijoninės muzikos festivalis. Drąsiai jį galime vadinti kultūriniu reiškiniu...

Sportas, Paskelbta prieš 1 val.

Sportas, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...