Teisėsaugos parodija

Rugsėjo 25 d. TV3 parodyta R.Janutienės laida „Paskutinė instancija“, kurioje buvo akcentuojama, kad teisėsaugoje-teismuose, prokuratūroje ir net advokatūroje negali dirbti artimi giminaičiai - tėvai, vaikai, nes tai sudaro sąlygas korupcijai. Buvo reiškiamos pretenzijos atskiriems Aukščiausiojo teismo bei kitiems teisėjams, kodėl jų vaikai dirba ar dirbo teisėjais ar teisėjų padėjėjais.  Buvo išreikštas nepasitenkinimas, kodėl visi pretendentai  į teisėjus yra tikrinami VSD...

 Manau, kad paskutinioji R.Janutienės laida buvo gana tendencinga. Aš sveikinčiau tokią laidą, jei joje būtų buvę nušviesti ir akcentuoti mūsų visuomenei aktualūs teisėsaugos sistemoje nuolat nustatomi korupcijos, piktnaudžiavimo, netinkamo pareigų atlikimo faktai,  suklestėjęs teisinis nihilizmas, politinių ar kitokių klaninių užsakymų vykdymo faktai, o taip pat  - atskleistos viso to tikrosios priežastys bei pateikti pasiūlymai, ką reikia daryti, kad teisėjai, prokurorai vadovaudamiesi LR Konstitucija ir įstatymais, vykdytų teisingumą, kad jie  pagaliau pradėtų tarnauti tik valstybei ir žmonėms.

Deja, tačiau šį kartą visuomenei buvo parodyta populistinė „Paskutinės instancijos“ laida, formuojanti visiškai klaidingą nuomonę - neva jei kartais teisėsaugoje teisėjais, jų padėjėjais, prokurorais  dirba kai kurių  jų artimi giminaičiai, vaikai, tai iš esmės, anot laidos autorės ir jos dalyvių D.Kuolio, N.Puteikio, tai jau kone korupcija. Pasirodo, kad net advokatais  negali dirbti vaikai, jeigu jų tėvai užima kokias nors pareigas teisėsaugos institucijose, Seime ar dar kur nors kitur. Pasirodo, kad pretendentų į šias pareigas asmenybių jokiu būdu negalima patikėti patikrinti VSD. Manau, tai visiška kvailystė ir absurdas!..

Pirmiausia, minėtoje laidoje nebuvo atskleistas nė vienas faktas, kai  teisėsaugos sistemoje dirbantys tėvai ir vaikai kartu darytų kokius nors nusikaltimus, todėl visą laidą remtis vien tik tokia prielaida yra visiškai neatsakinga. Manau, kad dauguma šioje laidoje paminėtų asmenų pasijuto pažeminti ir įžeisti. Beje, nei tėvai, nei jų suaugę vaikai negali atsakyti vienas už kito net ir nusikalstamas veikas. Tik stalinistinėje valstybėje buvo įmanoma, kai ištisos šeimos būdavo persekiojamos, tremiamos ar visai sunaikinamos, net nesant jokių kaltės įrodymų. 

Antra, tokia tendencinga laida gali visuomenėje suformuoti visai nepagrįstą nuomonę, kad pagrindinė teismuose ir kitose teisėsaugos institucijose korupcijos ir neteisingumo priežastis yra vienoje sistemoje dirbantys tėvai ir vaikai, visiškai nutylint tikrąsias viso to priežastis.

Beje, R.Janutienės laidoje buvo paminėtos tik kelios pavardės, „užmirštant“, kad šalyje teisėjais, prokurorais ir advokatais dirba keletas tūkstančių teisininkų, kurių tėvai ar vaikai iš viso nieko bendro su teise neturi. Kaip žinia, tokie sudaro absoliučią daugumą. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad dauguma teismuose bei teisėsaugoje dirbančių pareigūnų tikrai yra dori ir garbingi, kurie sprendimus nagrinėjamose bylose priiminėja vadovaujantis tik Konstitucija ir įstatymais.

LR Konstitucijos  33 ir 48 straipsniuose nurodyta, kad kiekvienas pilietis gali laisvai pasirinkti darbą bei lygiomis sąlygomis stoti į valstybinę tarnybą.

Tikriausiai sutiksite, kad kiekviena profesija yra garbinga, tad reikia gerbti kiekvieną asmenį, jei jis, pasirinkęs profesiją, savo darbą atlieka dorai, sąžiningai ir garbingai. Tikriausiai mes žinome labai daug pavyzdžių, kai „tėvų pėdomis“ seka jų vaikai ir anūkai. Pasaulinėje ir Lietuvos istorijoje ryškų pėdsaką yra palikusios garbių mokslininkų, muzikų, aktorių pedagogų, žurnalistų, dailininkų, politikų, diplomatų teisininkų ištisos dinastijos. O ar nėra verti pagarbos paprasti žmonės, kurių ištisos kartos dirba žemės ūkyje, pramonėje, transporte?.. Kita vertus, nemažai žinome ir tokių pavyzdžių, kai savo tėvų-nusikaltėlių pėdomis nuseka ir jų vaikai.

Šalies aukštosiose mokyklose mokosi tūkstančiai mūsų vaikų ar anūkų, kurie dažnai besimokydami ar pradėję dirbti, susipažįsta, pamilsta vienas kitą, susituokia, augina vaikus. Žinoma, tai liečia ir teisininkus. Tai negi teisininkų specialybių siekiantys ar jas įgiję asmenys yra raupsuotieji, kad jiems negalima nei tuoktis, nei kartu dirbti bei uždrausti teisininkų profesijos siekti ir jų vaikams? Net stalinistinėse valstybėse tokių draudimų nėra. Mūsų valstybės įstatymuose yra numatytos priemonės, kad artimi giminaičiai, dirbdami valstybės tarnyboje, negalėtų  daryti vieni kitiems įtaką - jiems yra uždrausta dirbti vienas kito pavaldume. Pagal įstatymą, nagrinėjant bylas, net Aukščiausiojo teismo pirmininkui nė vienas teisėjas nėra pavaldus.

Žinoma, kad gali visko pasitaikyti santykiuose tarp artimųjų, bet reikia viešai kalbėti ir kelti konkrečius faktus, o ne remtis prielaidomis. Todėl laidos dalyvių mintys yra labiau paranojinės, nei atitinkančios tikrovę.

Viskas priklauso nuo aplinkos, kurioje mūsų atžalos augo, nuo auklėjimo, nuo asmeninio tėvų pavyzdžio. Todėl ir nereikia stebėtis, jeigu vaikai renkasi tėvų profesijas arba įgyja kartais savo tėvų žalingus polinkius...

Teisininko, tuo labiau teisėjo, prokuroro profesija tikrai yra sunki ir atsakinga, reikalaujanti daug žinių, erudicijos, pasišventimo, atsakomybės ir supratimo, kad kiekvienas valstybės pareigūnas, vadovaudamasis Konstitucija ir įstatymais, privalo tarnauti tik Valstybei ir žmogui. Deja, faktai rodo, kad tikrai ne visada kai kurie teisėjai ar prokurorai, davę Priesaiką gerbti įstatymus ir tarnauti žmonėms, to laikosi kasdienėje praktikoje.

Rugsėjo 25 d. parodytos „Paskutinės instancijos“ laidos dalyviai, tikriausiai, nelabai žino, jog Konstitucijoje ir įstatymuose tikrai yra nemažai garantijų, kad atsitiktiniai žmonės į teisėsaugos institucijas nepatektų.

Teismų ir Prokuratūros įstatymuose yra nurodyta, kad teisėjais ir prokurorais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos, turintys universitetinį-teisinį išsilavinimą, geros sveikatos Lietuvos piliečiai. Teismų įstatymo 53-2 str. nurodyta, kad visi pretendentai, norintys tapti teisėjais, savo dokumentus pateikia Nacionalinei teismų administracijai, kuri privalo patikrinti ar pretendentai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, ar jie tikrai yra nepriekaištingos reputacijos.

Šiuo tikslu privaloma kreiptis ir į VSD, kuri privalo patikrinti pretenduojančio asmens asmenybę, o taip pat ir tai - ar tam asmeniui gali būti išduotas leidimas darbui su slaptais dokumentais, panašia informacija. Manau, kad siekiant užkirsti kelią į atsakingas pareigas patekti nusikalstamo pasaulio atstovams, yra tikrinama ir pretendentų aplinka, jų artimieji. Jei būtų kreipiamasi dėl patikrinimų į kitų valstybių spec. tarnybas, tai laidos dalyvius dar būtų galima suprasti. VSD yra mūsų valstybės institucija, kurios pareiga saugoti Lietuvos valstybės  vidaus ir išorės nacionalinius interesus.

Be abejo, mūsų visuomenė turi labai daug pagrįstų priekaištų dėl šios tarnybos darbo, nuolatinio piktnaudžiavimo ir netgi neteisėto piliečių persekiojimo. Nuolat pabrėžiama, kad departamente reikalingos esminės reformos. Deja, apie tai laidoje nė žodžio. Manyčiau, kad būtent todėl laidos dalyvių išsakyti priekaištai dėl VSD įtakos skiriant teisėjus į valstybine pareigas yra ne visai  pagrįsti.

Asmenys, po patikrinimo nustačius, kad jie atitinka įstatymo reikalavimus, yra įtraukiami į pretendentų sąrašus ir jiems leidžiama laikyti egzaminus. Po egzaminų išlaikymo, visi pretendentų dokumentai pateikiami Prezidentui. Prezidentas iš trijų teisėjų ir keturių visuomenės atstovų trejiems metams sudaro Pretendentų į teisėjus atrankos komisiją, kuri išnagrinėjusi visus gautus dokumentus bei po asmeninių pokalbių su pretendentais į laisvas teisėjų vietas, pateikia Prezidentui savo išvadas.

Konstitucijos 112 str. nurodyta, kad Aukščiausiojo teismo teisėjus bei pirmininką skiria ir atleidžia Seimas, Prezidento teikimu. Apeliacinio teismo teisėjus bei pirmininką skiria Prezidentas, Seimo pritarimu. Visų kitų teismų teisėjus ir pirmininkus skiria Prezidentas. Konstitucijoje taip pat nurodyta, kad Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Prezidentas Seimo pritarimu. Nurodyta, kad dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo Prezidentui pataria speciali, įstatymo numatyta teisėjų institucija.

Tai reiškia, kad visą politinę ir asmeninę atsakomybę dėl teismų ir prokuratūros veiklos turėtų prisiimti Seimas ir Prezidentas. Deja, visą šią atsakomybę „išplauna“ tiek Konstitucijos interpretavimai, tiek teismų ar prokuratūros įstatymai, kurių projektų ruošime dalyvavo patys teismų ir prokuratūros atstovai. Žmonės, ieškodami teisingumo, neretai gali kiek nori belstis į savo rinktos valdžios - Prezidento ar Seimo duris, jos paprastiems piliečiams yra aklinai užkaltos, nes visada bus atsakoma, kad teismai ir prokurorai esą nepriklausomi ir niekas neturi teisės kištis į jų darbą.

   Aptariant minėtas teismų, teisėsaugos problemas, būtina akcentuoti, jog žuvis genda nuo galvos!..

 Tiek Konstitucijoje, tiek teismų ir prokuratūros įstatymuose yra pernelyg sureikšmintas teisėjų ir prokurorų nepriklausomumo principas. Konstitucijos 114 str. yra nurodyta, kad valstybinės valdžios ir valdymo institucijų kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia atsakomybę. 118 str. nurodyta, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymų. Tai reiškia, net esant akivaizdiems teisėjų ar prokurorų vykdomiems įstatymų, piliečių teisių ir teisėtų interesų pažeidimams, jų piktnaudžiavimams tarnybine padėtimi, valstybėje niekas neturi teisės operatyviai imtis priemonių šiems pažeidimams pašalinti. Tokias nuostatas galima dar būtų suprasti, jeigu visi teisėjai ir prokurorai būtų renkami, bet kai tokių teisių neturi net juos paskyrę Prezidentas ar Seimas, tai visuomenei yra sunkiai suvokiama!..

Teisėjai drausmės tvarka už nustatytus įstatymų pažeidimus atsako Teisėjų garbės teisme, kurį renka bei jos nuostatus tvirtina Teisėjų taryba. Teismų įstatymo 119 str. yra nurodyta, kad Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Teisėjų tarybai yra suteikti labai platūs įgaliojimai. Net Prezidentas, prieš skirdamas Pretendentų komisijos jau atrinktus ir visus patikrinimus praėjusius teisėjus privalo kažkodėl atsiklausti Teisėjų tarybos - ar ji pritars tokiam paskyrimui. Prezidentas yra įgaliotas tokio pat pritarimo sulaukti ir dėl teisėjų atleidimo iš pareigų. 

 Pačią Teisėjų tarybą renka visuotinis teisėjų susirinkimas. Jos sudėtyje privalo būti Aukščiausiojo, Apeliacinio  ir Vyriausiojo administracinio teismų pirmininkai. Nors Teisėjų tarybos pirmininkas yra renkamas „slaptu balsavimu“, bet juo paprastai „išrenkamas“ Aukščiausiojo teismo pirmininkas. Formuojant Teisėjų tarybą ar Garbės teismą, nei Prezidentas, nei Seimas jokios įtakos neturi.

Teisėjams drausmines bylas gali iškelti Teisėjų etikos ir drausmės komisija, kuri sudaroma iš 7 narių. 2 narius skiria Prezidentas, vieną Seimo pirmininkas ir keturis Teisėjų taryba. Tai reiškia, kad įstatymo leidėjas pats užprogramavo, kad teisėjai „virtų savo sultyse“, kad jie taptų visiškai nepriklausomi nuo juos paskyrusių Prezidento ir Seimo. Tokiu būdų atsirado valstybė valstybėje - teismai, kuriuose susiformavo nebaudžiamumo atmosfera, kuri faktiškai skatina tiek piktnaudžiavimus, tiek ir korupciją!..

Beje, tai skatina ir Teismų tarybos, jo Garbės teismo savivalę susidorojant, persekiojant  jiems neįtikusius teisėjus. Viso to akivaizdus pavyzdys buvo kovotojos už teisingumą, teisėjos Neringos Venckienės pastovus drausminis persekiojimas. Manau, kad susiformavusios teismuose nebaudžiamumo atmosferos etalonu tapo ir leidimas korumpuotiems teisėjams iš pareigų pasitraukti savo noru, nekeliant jokios drausminės atsakomybės klausimo bei nesiūlant Prezidentei juos pašalinti iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka. Ką reiškia vien Aukščiausiojo teismo ir Teismų tarybos pirmininko  viešas pareiškimas, kad jis visada gins savo teisėjus?!.. Konstitucija nurodo, kad prieš įstatymus yra visi lygūs ir jokių dar lygesnių, nežiūrint kokias jie pareigas beužimtų, negali būti. Manau, kad doriems teisėjams, o jų yra dauguma, tokia „gynyba“ nereikalinga.

Žinoma, piktnaudžiavimams plisti  teisėsaugos ir politinės valdžios sistemoje tikrai pasitarnauja ne tik tai, kad iš esmės šios institucijos pačios sprendžia, ką paskirti į atsakingas pareigas, ką atleisti, ką bausti ar ko nebausti, bet ir jų tarpusavio dažnai artimi „bičiuliški“ santykiai, kurie kartais paremti įsipareigojimais atskiriems „draugams“ visose valdžių struktūrose.

Visuomenėje tokie santykiai vadinami KLANINIAIS. Įvairiose valstybėse  tokie klaniniai (pedofiliniai taip pat) santykiai, kai nusikalstamų kėslų įgyvendinimui yra pajungiama teisėsaugos ir politinės valdžios, dažnai vadinami MAFIJOMIS.

Be abejo, VSD pareigūnai, dalyvaudami prokurorų, teisėjų, kitų pareigūnų atrankos procese, gali piktnaudžiauti savo pareigomis ir surinkę apie įvairius pretendentus kompromituojančią (tai gali būti ir seksualiniai iškrypimai) medžiagą bandyti ją nuslėpti nuo sprendimus priimančios institucijos. Tokia praktika vėliau įgalina VSD tokiomis „pakabintomis“ asmenybėmis manipuliuoti sau reikalingų sprendimų priėmimui ar informacijos gavimui. Deja, bet panašiai elgiasi ir kitų valstybių spec. tarnybos!..

Vis tiktai, aš dar kartą norėčiau akcentuoti - „žuvis genda nuo galvos“ – tai pasakytina ir apie valdančius mūsų valstybę!.. Dėl Aukščiausiojo teismo pirmininko bei Generalinio prokuroro paskyrimo visada pilna atsakomybė tenka Seimui ir Prezidentui.

Manau, kad ir dabartinės Prezidentės aplinkoje tikrai yra žmonių, kurie nėra suinteresuoti, kad Prezidentė būtų renkama dar vienai kadencijai. Todėl jai nuolat yra teikiama dezinformacija, siekiant, kad Prezidentė atliktų tokius veiksmus, kurie ją galutinai sukompromituotų visuomenės akyse. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo nariai turėtų susimąstyti: kas jiems pateikė ar pakuždėjo į ausį Aukščiausiojo teismo pirmininko bei Generalinio prokuroro, jų pavaduotojų kandidatūras, žinant, kad nuo šių aukščiausiojo lygio pareigūnų, nuo jų moralinių ir dalykinių savybių, organizacinių gebėjimų žymia dalimi priklauso prarasto pasitikėjimo teisėsaugos institucijomis atstatymas visuomenėje, bei organizaciniai veiksmai įvykdant tokias reformas, kad teismai ir prokuratūra pagaliau pradėtų tarnauti tik valstybei ir žmonėms?..

Ką reiškia jau vien Aukščiausiojo teismo pirmininko G.Kryževičiaus daugkartinis viešas savo išankstinės nuomonės pareiškimas tiek dėl teisėjos Neringos Venckienės, tiek ir dėl Kėdainių teisėjo V. Kondratjevo absurdiško ir tikrai neteisėto sprendimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su galima nusikaltėle L.Stankūnaite, net nelaukiant „pedofilijos“ bylos baigties?!.. Aukščiausiojo teismo pirmininkas negalėjo nesuprasti, kad šios rezonansinės bylos gali būti ateityje nagrinėjamos ir jo vadovaujamame teisme Normalioje teisinėje valstybėje, nedelsiant būtų buvęs sprendžiamas tokio įstatymų negerbiančio teismo pirmininko ar teisėjo pašalinimo iš pareigų klausimas.

Aukščiausiojo teismo pirmininkas turėtų suprasti, o gal jau ir supranta, kad jis kaip Aukščiausiojo teismo ir Teisėjų tarybos pirmininkas turi didžiulę įtaką visiems teismams bei teisėjams ir todėl negalėtų sau leisti tokių viešų pareiškimų. Jis turėtų susimąstyti, kas, kokios jėgos jį privertė tokius, visą teismų sistemą kompromituojančius pareiškimus daryti bei padaryti iš to  išvadas? O jeigu G.Kryževičius tikrai yra klaninių jėgų įtakoje ir negali tokių ryšių nutraukti, tai turėtų pats nedelsiant atsistatydinti, kad nekompromituotų teismų sistemos prieš valstybę ir visuomenę!..

  Apie Generalinį prokurorą D.Valį neverta net kalbėti. Jis pastoviai viešai demonstruoja savo neišmanymą, aroganciją, panieką visai visuomenei ir net jį paskyrusiai valdžiai. Kyla tik vienas klausimas: kokios galingos jėgos pastoviai dengia šį visiškai susikompromitavusį pareigūną?..

Būtina suprasti ir tai, kad  dauguma dorų teisėjų bei prokurorų, matydami, kad jų  teisėsaugos institucijų aukščiausiųjų vadovų rankose yra faktiška sukoncentruota niekieno nekontroliuojama, beribė valdžia, kai neretai faktiškai dengiami sunkūs korupciniai ir kitokie rezonansiniai nusikaltimai, kai pastoviai persekiojami jokių nusikaltimų nepadarę asmenys, kai susidorojama su teisėsaugos klanui neįtikusiais teisėsaugos pareigūnais-teisėjais ir prokurorais - jau seniai sau pasidarė išvadą, kad jiems belieka sukandus dantis tylėti ir laukti „geresnių“ laikų: pabandyk klanui pasipriešinti ir būsi nedelsiant „suvalgytas“. Būtent todėl dėl kai kurių teisėjų ar prokurorų neprincipingumo, kartais vykdant „nurodymus iš viršaus“, gimsta žmonių teises ir teisėtus interesus paniekinantys sprendimai. Reikia suprasti ir tai, kad kiekvienas teisėjas tikrai nenori „pyktis“ su savo „valdžia“, žinodamas, kad jo iš esmės kone visos  nagrinėtos bylos bus peržiūrėtos Kasacinėje instancijoje-Aukščiausiajame teisme: ,o gal „prisikabins? Tai liečia ir visus prokurorus, nes iš Generalinės prokuratūroje bet kada galima susilaukti „ objektyvaus patikrinimo“.

Išvada gali būti tik viena - nuo paskirtų Aukščiausiųjų šalies teisėsaugos pareigūnų asmeninių ir dalykinių savybių, nuo jų principingumo ir padorumo žymia dalimi priklauso ne tik pagarbos Valstybei ir Žmogui formavimas tiek teismuose bei prokuratūrose, bet ir TEISINGUMO VYKDYMAS IR JO ATSTATYMAS VISIEMS PILIEČIAMS.

Ką reikėtų daryti naujai valdžiai?

 Pirmiausia, būtina patikslinti, papildyti tiek LR Konstituciją, tiek Teismų ir Prokuratūros įstatymus, nustatant, kad teisėjai ir prokurorai, vykdydami teisingumą ar organizuodami, atlikdami ikiteisminius tyrimus, yra tikrai nepriklausomi ir klauso tik įstatymų, TAČIAU konstatuojant, kad išaiškėjus akivaizdiems šių pareigūnų įstatymų pažeidimams, piktnaudžiavimams, jie bus traukiami tokia pat tvarka baudžiamojon ar drausminėn atsakomybėn, kaip ir visi kiti „mirtingieji“ tautiečiai, kad tokių sprendimų negali įtakoti jokia Teismų ar kitokia „Taryba“.

Būtina išgyvendinti įstatyminę praktiką, kai teisėsaugos institucijos pačios sprendžia, ką iš savųjų bausti, o ką ne. Manau, kad prie Prezidentės turėtų būti įsteigta tik jai pavaldi Teisėsaugos institucijų vidaus kontrolės tarnyba, kuri pagal gautus piliečių, juridinių asmenų skundus ir pareiškimus, žiniasklaidos informacijas atliktų teisėsaugos institucijose patikrinimus ir savo išvadas dėl atskirų pareigūnų (teisėjų, prokurorų, policijos vadovų) traukimo drausminėn ar baudžiamojon atsakomybėn pateiktų sprendimo priėmimui pačiai Prezidentei. Tai jokiu būdų neužkerta teisėsaugos institucijoms, jų operatyvinėms tarnyboms pačioms aiškintis ir tirti teisėsaugos institucijų pareigūnų padarytus nusikaltimus.

Manau, būtina patikslinti Konstituciją bei Teismų įstatymą, nustatant, kad visiškai nereikalingas Teisėjų tarybos pritarimas skiriant ar  atleidžiant teisėjus. Šį bei Prokuratūros įstatymą reikia patikslinti, nustatant, kad visų teisėjų, Generalinio prokuroro ar jo pavaduotojų drausminės atsakomybės klausimą sprendžia tik juos paskiriantis Prezidentas ar Seimas.

Manau, būtina nustatyti, kad Aukščiausiojo teismo pirmininkas kartu negali būti ir  Teisėjų Tarybos pirmininku!..

Būtina nustatyti Aukščiausiojo teismo, kitų teismų pirmininkų, Teismų tarybos pirmininko privalomo atsiskaitymo tvarką Seime, Prezidentui ir, gal būt, atitinkamose savivaldybių tarybose.

Būtina įstatymais sugriežtinti VSD, kitų operatyvinių tarnybų veiklą, uždraudžiant joms spec. tarnybų slaptaisiais bendradarbiais versti tapti teisėjus ar prokurorus bei įpareigojant, dalyvaujant pretendentų atrankos procese, visą tikrinimo metu surinktą medžiaga, nieko nenuslepiant, pateikti Prezidentui ar kitai, įstatyme numatytai institucijai!.. Reikia atlikti VSD reformą, kuri įgalintų sustiprinti  Departamento operatyvinės veiklos kontrolę ir užkirstų kelią piktnaudžiavimams, žmonių teisių ir teisėtų interesų pažeidimams.

Manau, būtų tikslinga spręsti klausimą ir dėl Aukščiausiojo teismo teisėjų bei Pirmininko rinkimo.

 Tikslinga pakeisti Generalinio prokuroro, jo pavaduotojų skyrimo tvarką, kadangi prokuratūros vykdomos funkcijos tik padeda vykdyti teisingumą ir ji tikrai turėtų būti arčiau vykdomosios valdžios. Generalinį prokurorą turėtų skirti Vyriausybė, Prezidentės pritarimu, arba atvirkščiai – Prezidentė, Vyriausybės teikimu. Tai įgalintų lengviau ir operatyviau spręsti visus prokuratūros  organizacinius klausimus. Vykdant tokią reformą, reikalinga nustatyti, kad visus kitus prokurorus po atrankos komisijos sprendimo bei egzaminų, Generalinio prokuroro teikimu, skiria arba atleidžia Vyriausybė.  

Esu įsitikinęs, kad šios ir kitos priemonės (pasiūlymų turiu tikrai nemažai), reformuojant pačią sistemą,  teisėsaugos institucijas tikrai „nuleistų ant žemės“, padidintų kiekvieno teisėsaugos institucijos pareigūno personalinę atsakomybę, pagaliau priverstų juos tarnauti tik Valstybei ir Tautai, visai visuomenei, suprantant, kad tik Tautai priklauso Aukščiausioji valdžia – Suverenitetas.

Reikia suprasti, kad viską apsprendžia žmogiškasis faktorius. Valdžioje, jos struktūrose, teisėsaugos institucijose turi dirbti tik dori, garbingi, Valstybę ir Žmones gerbiantys pareigūnai.

Kai kurie R. Janutienės „Paskutinės instancijos“ laidos „perliukai“

Šioje laidoje žurnalistė rėmėsi visuomenėje prieštaringai vertinamų Naglio Puteikio, Dariaus Kuolio komentarais, nors tokiais  klausimais labiausiai kompetentingi yra patys patyrę teisininkai, kurie tikrai profesionaliai galėjo atsakyti į viešai keliamus klausimus. Manau, kad teismų, teisėsaugos problemas tikrai galėjo profesionaliai nušviesti ir pati nuo teisėsaugos nukentėjusi bei toliau neteisėtai persekiojama buvusi teisėja Neringa Venckienė, kuri, deja, R. Janutienei buvo nereikalinga!.. 

 Manau, kad „Paskutinės instancijos“ laidos vedėja Rūta Janutienė paprasčiausiai dar kartą parodė savo tikrąjį veidą. Kol profesorius Vytautas Landsbergis, keldamas konservatorių partijos reitingus, keletą kartų viešai kalbėjo apie mažą Garliavos mergaitę, tol šalia Neringos Venckienės buvo ir R. Janutienė. TAČIAU, kai tik profesorius V.Landsbergis viešai pasakė, kad rinkimuose reikia palaikyti tik konservatorius ir jokia nauja politinė jėga, tame tarpe ir „Drąsos Kelias“, nereikalinga, R.Janutienė nedelsiant perbėgo į stovyklą tų asmenų, kurie artėjant Seimo rinkimams faktiškai tarnauja landsberginiams bei valdžios interesams!.. Tokiu būdu siekiama, kad naujos politinės jėgos nesusivienytų, būtų kompromituojamos, skaldomos ir kad jos, tame tarpe ir „Drąsos Kelias“, pralaimėtų rinkimus!..

Laidoje „kliuvo“ ir Aukščiausiojo teismo teisėjui V. Čiučiulkai - kodėl jo duktė dirba teisėjo padėjėja. V. Čiučiulka atsakė, kad jis nemėgsta R. Janutienės asmeniškai, kad ji esanti įžūli, be to, jam yra tekę R. Janutienę teisti byloje dėl buvusio Klaipėdos prokuroro garbės ir orumo įžeidimo. R. Janutienė atsakė, kad  byloje, kurioje ji buvo kaltinama tuometinio Klaipėdos miesto vyriausiojo prokuroro S. Stulpino šmeižimu, buvusi išteisinta ir kad ją išteisinę kiti teisėjai. Bet iš tikrųjų R.Janutienės ŠMEIŽTO bylos nagrinėjimo aplinkybės tikrai labai įdomios!..

  2003 metais žurnalistė R.Grinevičiūtė-Janutienė dėl mano šeimos nusipirktų 3 ha. žemės ūkio paskirtis žemės „Klaipėdos“ dienraštyje atspausdino eilę straipsnių, teigdama, kad ši žemė nebuvo pirkta, bet neva buvo gauta kaip kyšis už vienam valdininkui baudžiamosios bylos nutraukimą. Dėl faktų, kurie neatitinka tikrovės, R.Grinevičiūtė buvo žurnalistų etikos inspektoriaus įspėta ir pareikalauta viską paneigti.

 Beje, šią informaciją tikrino ir Generalinė prokuratūra, kuri konstatavo, kad R.Grinevičiūtės pateikiami faktai neatitinka tikrovės, kad žemę tuo pačiu metu pirko iš to paties asmens dar 7 žmonės ir mokėjo už ją tiek pat, kiek S.Stulpinas. Konstatavo, kad žurnalistės paminėtos bylos nei mano vadovaujamoje prokuratūroje, nei jos kontroliuojamose ikiteisminio tyrimo įstaigose niekada nėra buvę ir aš nei su šia byla nei su jos minimu valdininku nieko bendro neturiu.

 Kadangi Rūta Grinevičiūtė-Janutienė ir toliau viską ignoravo, toliau spausdino šmeižikiškus straipsnius, Generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo ŠMEIŽIMO - sunkaus nusikaltimo padarymo.

       Bylos nagrinėjimo Tauragės apylinkės teisme metu R.Grinevičiūtė įteikė man TAIKOS SUTARTĮ, kuria prašoma teismo bylą nutraukti. Nurodoma, kad R.Grinevičiūtė manęs ATSIPRAŠO, neva ji buvusi suklaidinta ir pažadėjo atsiprašyti manęs viešai, paaiškindama visas jos klaidinimo aplinkybes. Aš neturėjau tikslo, kad žurnalistė R.Grinevičiūtė būtų nuteista, man būtų užtekę ir jos viešo atsiprašymo. Todėl kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, pranešdamas apie gautą Taikos sutartį. Man buvo atsakyta, kad dėl R.Grinevičiūtės straipsnių ir laidų gaunama daug skundų, tad šioje byloje tegu priima sprendimą teismas. R.Grinevičiūtė teismo buvo pripažinta kalta šmeižimu ir nubausta pinigine bauda. Vėliau ši byla buvo nagrinėjama Kauno apygardos ir Aukščiausiajame teisme.

      Bylos nagrinėjimui Aukščiausiajame teisme buvo sudaryta trijų teisėjų kolegija. Staiga 2008-11-11 priimama nutartis perduoti bylą nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai. Tuometinis aukščiausiojo teismo pirmininkas V.Greičius pasiskiria save kolegijos pirmininku, o pranešėja paskiriama  teisėja D.Bajerčiūtė.

       Lemtingas „sutapimas“ - kaip tik tuo metu sprendėsi Aukščiausiojo teismo pirmininko V.Greičiaus paskyrimo dar vienai kadencijai klausimas, tačiau Prezidentas V.Adamkus NESUTIKO jo skirti dar vienai kadencijai.

      Gan NETIKĖTAI profesorius Vytautas Landsbergis pradeda viešai ginti AT pirmininką V.Greičių, o Rūta Grinevičiūtė savo „Paskutinės instancijos“ laidose pradeda ginti V. Landsbergį bei jo poziciją byloje su rašytoju Vytautu Petkevičium. Savo laidose ir straipsniuose R.Grinevičiūtė pradeda liaupsinti Aukščiausiojo teismo pirmininką V.Greičių ir pilti „paplavas“ ant visų galimų kandidatų į Aukščiausiojo teismo pirmininko postą. V.Landsbergis viešai pradedamas įvardinti kaip „Paskutinės instancijos“ prodiuseris. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dar visai neseniai R.Grinevičiūtė savo knygelėje „Nuslėptoji Williams atėjimo istorija“ Vytautą Landsbergį buvo įvardijusi, kaip vieną iš Mažeikių naftos dovanojimo „amerikonams“ kaltininkų.

      2008-12-30 Aukščiausiojo teismo išplėstinė kolegija, pirmininkaujama V.Greičiaus,  nusprendė R.Grinevičiūtę išteisinti, motyvuojant, kad žurnalistė manęs nešmeižė, bet tik išsakė savo nuomonę.

     Tikras ABSURDAS - aš atvirai buvau įvardijamas kyšininku, nusikaltėliu, o pasirodo, kad tai tebuvo tik R.Grinevičiūtės-Janutienės nuomonė!.. Faktiškai tokia savo nutartimi Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad šmeižti galima ir už tai nėra jokios baudžiamosios atsakomybės - BK 154 str. yra miręs!..

      Nė vienas V. Greičiaus vadovaujamos kolegijos narys kitokios nuomonės neišreiškė - kaip jų vadas V. Greičius liepė, taip visi kolegijoje posėdžiavę teisėjai ir padarė. O dabar R. Janutienė viešai meluoja!.. Gal galėtų R. Janutienė (Grinevičiūtė) visuomenei paaiškinti, kodėl savo laidoje ji NUSLĖPĖ, kad tuometinio Aukščiausiojo teismo pirmininko ir vadovavusio jos išteisinimui dabartinio Aukščiausiojo teismo teisėjo V. Greičiaus sūnus Mindaugas Greičius dirba Vilniaus apygardos prokuratūroje prokuroru? Tai tikrai dar labiau būtų atitikę parodytos laidos temai, nors dar kartą pabrėžiu, kad kiekvienas turi teisę pasirinkti savo profesiją...

      Manau, po šią savaitę parodytos R.Janutienės „Paskutinės instancijos“ laidos, ne tik AT teisėjas V. Čiučiulka, bet ir kiti jos baudžiamąją bylą nagrinėję teisėjai šiandieną jau „graužia nagus“, kam leidosi būti įtakojami ir savo absurdišku išteisinamuoju nuosprendžiu faktiškai“ sušildė gyvatę“ užantyje!..

     Beje, R. Janutienės veidmainiškumą, visišką cinizmą ir amoralumą aš ir mano šeima taip pat esame patyrę ir vėliau. R. Janutienė pastoviai ir toliau vis eskaluoja šį žemių pirkimo ar namo pasistatymo klausimą,  toliau šmeiždama mano šeimą. Faktiškai esame persekiojami kone dešimt metų. Gal tai tikrai paranoja?..

     Kas galėtų atsakyti, kiek žmonių dėl šios „žurnalistė“ užsakomųjų laidų, paranojiško melo bei šmeižto buvo paniekinti, trypiami, prarado sveikatą bei norą gyventi?!..

       TEGU DIEVAS BUS JAI TEISĖJAS

Vis tiktai, aš norėčiau užbaigti kiek šviesesne gaida, nes artėja rinkimai į Seimą. Nuo kiekvieno iš mūsų pasirinkimo priklausys, ar bus atstatytas teisingumas Lietuvoje visose gyvenimo srityse. Gaila, kad taip ir nepavyko susivienyti naujoms, pažangioms politinėms jėgoms, bet dar ne viskas prarasta - tai įmanoma padaryti  ir po Seimo rinkimų. Esu įsitikinęs, kad Tauta, mūsų visuomenė padarys teisingą sprendimą. Mano šeima ir artimieji jau seniai esame pasirinkę Drąsos, Tiesos ir Teisingumo Kelią!..

Stanislovas STULPINAS, 2012 m. rugsėjo 30 d.

Tai yra subjektyvi nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Už šioje rubrikoje publikuojamas medžiagas atsako tik autoriai, ne redakcija.