Tas saldumas uždrausti ir... į miltus dergti.

Klaipėdos miesto valdžia, vasaros pradžioje uždraudusi visoje bene 200 kvadratinių kilometrų miesto teritorijoje žaisti bet kokius žaidimus, važinėtis riedučiais, riedlentėmis, uogauti ir riešutauti, praėjusią savaitę įteikė savo rinkėjams dar vieną absurdišką dovaną.
Ji nusprendė priversti 4 500 oficialiai mieste užregistruotų šunų savininkus dar kartą tuos šunsnukius užregistruoti. Kartą už savo augintinių registravimą jau sumokėję po 10 Lt ir kas mėnesį mokantys po 5 litus, už pakartotinį registravimą žmonės turės suploti dar po 10 Lt plius PVM.
Per miesto Tarybos posėdį draudimų apologetai teigė, kad iki šiol šunininkų mokėti mokesčiai tarsi nebuvo mokesčiai - tai lyg parama butų ūkio įmonėms. Esą šunininkai po tuos 5 Lt ir 90 ct PVM mokėję savo noru. Ir už tai jiems jokių paslaugų niekas neprivalėję teikti. Keturkojų "specialistai" teigė, kad mieste esą tėra tik 100 kačių. Dabar už katę teks pakloti per mėnesį 3 Lt ir PVM.
Įdomu, kad vieno socialdemokrato pastangomis buvo parengtas sprendimo projektas, kuriuo leidžiama butų ūkio įmonėms ir toliau rinkti mokesčius už šunis: naujoji rinkliava birtų į miesto iždą, o senoji - į juodąją skylę, vardu butų ūkio įmonės.
4 500 šunininkų per mėnesį į tą juodąją skylę sukiša 22 500 litų ir PVM, per metus - 270 000 litų ir PVM. Socialistinė mūsų miestelio valdžia - it mitinis turkų bankas: sako, ten pinigai esą saugūs, bet pilietis neturi jokių šansų jų atgauti.
Tačiau (kukliomis mano asmens pastangomis) nuo šiol butų ūkio įmonėms už šunis irgi kačiukus mokesčių nemokėsim. Mokėsim rinkliavą miesto valdžiai. Kokiu būdu - neaišku, mat priimtame miesto Tarybos sprendime apie tai net neužsimenama... Gal sąskaitą atsiųs?
Vienaip ar kitaip, piliečiai, būkite budrūs: butų ūkio įmonių atsiųstuose mokėjimo lapeliuose šuniško mokesčio nebeturi būti. Kita vertus, tvarkingai anksčiau užregistravę savo augintinius, šunininkai turėtų antrą kartą nebemokėti už šunų registraciją ir tų šunsnukių nebeperregistruoti: kartą jie tai jau padarė! Ir joks teismas nepriteis to padaryti dar kartą.
Šuniškoje istorijoje įdomiausia šiandien yra tai, kad vienos taisyklės reikalauja surinkti šunų mėšlą ir išmesti į konteinerius, kitos taisyklės tą mėšlą ten mesti griežtai draudžia. Draudimų virtuozai per miesto Tarybos posėdį teigė, kad viskas yra tvarkoje: vieno iš šių įstatymų galima nepaisyti. Nešviesaus atminimo Brežnevas irgi kažką panašaus kadais dėstė...
Per bene penketą metų iš šunų savininkų surinkta apie pusantro milijono litų. Tačiau nepadaryta nė žingsnio, kad būtų normalizuoti šunų mylėtojų ir jų nemėgstančiųjų santykiai. O juk vietos Klaipėdoje turi užtekti visiems.
Teisūs yra tie, kurie piktinasi juos apnikusiais pitbuliais, dobermanais, rotveileriais ir kitais plėšrūnais: jie nori apsaugoti save ir savo vaikus nuo aštrių šunsnukių dantų. Teisūs yra ir tie, kuriems šunys yra paguoda vienatvėje ir savisaugos priemonė: jie yra niekinami ir ujami, jiems, mokantiems nemenkus mokesčius, vietos šiame mieste nėra.
Draudimų valdžia griebiasi tuomet, kai nesugeba dirbti. Tai itin būdinga senajai sovietinei nomenklatūrai, kuri nūnai Lietuvoje vėl įsiviešpatauja. Tik kailį pakeitė - dabar kitaip vadinasi.
Nujausdama artėjantį galą (sulig rinkimais), Klaipėdos valdžia ėmėsi kai kurių savisaugos priemonių. Antai, kadencijos pradžioje iš esmės apribojusi prokurorų, specialiųjų tarnybų, teisėjų galimybę be eilės dykai naudotis Savivaldybės butais, Klaipėdos valdžia praėjusią savaitę apsigalvojo.
Dabar teisę be eilės apsirūpinti butais gavo per šimtą minėtų teisėtvarkos institucijų darbuotojų. Didžioji dauguma jų atvyks iš Vilniaus, Zapyškio ar Pasvalio. Devyni tūkstančiai metų metus butų laukiančių klaipėdiečių galės tik seilę varvinti.
O šios pasakėčios moralas yra gan primityvus: kas gali paneigti galimybę, kad Klaipėdos valdžia pradėjo teisėtvarkos palankumu rūpintis todėl, kad bijo būti tos pačios teisėtvarkos už negražius darbelius persekiojama?
Iš tolo matyti, kad katyčiai jaučiasi į miltus prikakoję...