Nes, girdi, jau didelis: galėtų tų pinigėlių vienu ar kitu būdu ir pats prasimanyti.
Visa ši istorija iš esmės nėra nei labai įdomi, nei graudulinga, nei juokinga. Nepaisant to, viena iš didžiųjų Lietuvos televizijų jos nagrinėjimui parinko patį žiūrimiausią eterio laiką. Ir pasakojo tą pseudopasaką valandą.
Tikroji esmė: artimiausiems septyneriems metams Europos Sąjunga Lietuvai žada atriekti ketvirtadaliu plonesnę pinigų riekę. O ir tos vaizdingosios frazės apie lūpą patempusį trisdešimtmetį autoriumi – nors labai to norėčiau – pasiskelbti negaliu: tuos žodžius pasakė TV laidoje dalyvavęs ekonomistas Vaidas Navickas.
Ir tai nebuvo patys griežčiausieji ekonomikos specialisto žodžiai. Cituoju dar griežtesnius: „Į ES mes žiūrim, kaip į didelį tešmenį – patrauki už spenių, ir - išteka pinigai...“.
Seimo nariui profesoriui Kęstučiui Glaveckui – nepratusiam, kad kažkas už jį smagiau pašnekėtų – tai nepatiko: pabandė apie jau gautos paramos panaudojimą dar vaizdingiau pasakyti: „Prisipirkom dramblių, o dabar, kai jau pasigrožėjom, neturim kur jų bepadėti...“.
Bet vėliau pasirodė, kad net šitas palenktyniavimas gražiais žodžiais tebuvo įžanga į dar platesnę temą: į tą, kuri puikuojasi šio rašinio pavadinime. Todėl dabar turime jums paaiškinti, kas gi yra trinkelizacija.
Terminą pavartojo ekonomikos ekspertas Raimondas Kuodis. Jis pavartojo, o kiti TV forumo dalyviai dar ir paaiškino: jei apylinkėje, kurioje esi išrinktas. neuždengei kiauro stogo, jei miesto aikštės ar skvero neišklojai trinkelėmis (žinoma, iš ES pinigų!), tai antrą kartą laimėti rinkimus – nesitikėk!. Štai ir visa trinkelizacijos esmė.
Šioje vietoje noriu pastebėti tai, į ką dėmesio neatkreipė (kyla įtarimas, kad neatkreipė sąmoningai) nė vienas laidos dalyvis. Ir forumo vedėjas – taip pat. Nes pradetų rutuliotis kita – daug pavojingesnė tema: kam atstovauja Seimo narys? Lietuvai ar tik savo rajonui? Gal tuomet nereikia ir rinkimų vienmandatėse?
Arūnas Svitojus - Žemės ūkio rūmų pirmininkas, kaip jam ir pagal pareigas dera, piktinosi, jog ES parama Lietuvos žemės ūkiui nesiekia nė 70 procentų tų pinigų, kuriuos gauna kitų šalių žemdirbiai, o tiesioginės išmokos – du ar net tris kartus mažesnės nei, pavyzdžiui, Vokietijoje.
Į šitokią konstataciją – tarsi pirmą sykį tai girdėdamas – gąsdinimu sureagavo K. Glaveckas: „Bus problemų „pašalpiniams“ ir pensininkams. Prieš rinkimus jiems žadės, bet paskui –„numuilins...“. Po šitokios frazės visi ėmė kalbėti vienu metu. Bet tik vienas balsas – vėl to paties ekonomisto Vaido Navicko - paviršiun iškėlė problemą. Štai ji.
Jei būtume po lygiai daliję iš ES gautą paramą, tai kiekvienas Lietuvos ūkininkas, jos būtų gavęs – neperdedant! – maždaug po 100 tūkstančių. Tačiau nuvažiuokite į kaimą ir paklauskite, kas ją gavo.
Tik pečiais patrūkčios. Nes gavo ją maždaug ...50 šeimų. Laidoje tos šeimos, beje, buvo teisingai įvardintos: buvo pasakyta „penkiasdešimt klanų...“.
Ir tada stojo pauzė. Tyla. Ir klausimas, ką daryti, kad situacija pasikeistų. Niekas nė nebandė atsakyti.
Tiesa, kažkas bandė kaltinti finansų ministrą Vilių Šapoką. Kadangi laidoje jis nedalyvavo, tai kodėl gi nesuvertus ant jo ir PVM grobstymų, mokesčių nelygybės ir „Gyvulių ūkio“ taisyklių? (Jei šių taisyklių nežinote – primenu: jos apie mokesčių lengvatas).
Beje, laidoje dalyvavo vienos aukštosios mokyklos rektorius, kuris nežinojo, ką apie trinkelizaciją pasakyti. Ir dar dalyvavo Prezidento patarėjas, kuris pripažino, kad Prezidentui, nuvažiavusiam į Briuselį derėtis, bus nelengva.
Ką iš TV forumo sužinojom? Tik tą, ką ir iki tol žinojom? Ne: išmokom gražų lietuvišką žodį: trinkelizacija.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą