Įsibėgėjusi vasara miestui smogia karščiu, transporto kamščiais, vaisvandenių, ledų ir alaus pardavėjų šturmu.
Palangos, Girulių, Melnragės, Smiltynės pliažuose kleganti minia pavakariais užpildo barus ir kavines. Tai ne tik dėl liepą pagausėjusio atostogaujančiųjų skaičiaus, bet ir todėl kad pagaliau pasibaigė abiturientų kryžiaus keliai. Jie gavo išsvajotus diplomus ir dabar pasiryžę studijuoti aukštosiose mokyklose.
Nepaisant optimistinio švietimo ir mokslo ministro A. Monkevičiaus pareiškimo, kad šiemet abiturientų egzaminų sesija praėjo be ypatingų problemų, jų vis dėlto buvo. Atrodo, ministerija žiūri tik į formalią egzaminų eigą ir pažymių, kurie leistų kokybiškai toliau studijuoti, rodiklius, tačiau mokytojų darbo sutarčių pažeidinėjimai jai nerūpi.
Formaliai atostogos daugeliui mokytojų parsidėjo liepos pirmąją, bet iš tiesų mokytojai, turintys auklėtinius dvyliktokus, ilsėtis pradėjo tik šią savaitę. Dvi savaites buvo pažeidinėjama ir darbo sutartis, ir Lietuvos Respublikos darbo įstatymai, kadangi mokyklose paskutinių egzaminų rezultatai buvo gauti tik pirmąją liepos savaitę, o per kitą savaitę buvo būtina rašyti atestatus.
Už papildomas darbo valandas atostogaujantiems niekas nemokėjo, nors formaliai jie galėjo nuo liepos pirmosios niekur neiti. Na, nebent į pliažą. Ir jokios administracinės priemonės nebūtų turėjusios juridinės galios. Kiek mokytojų Lietuvoje negalėjo dalyvauti abiturientų išleistuvėse, kurios įvyko tik liepos viduryje, nes jau buvo susiplanavę savo atostogas?
Gamybinių įmonių darbininkai būtų streikavę arba bent jau kreiptųsi į profsąjungą. Mokytojai įpratę tylėti, o ministrui Monkevičiui atrodo, jog egzaminų organizacija praėjo tik gerai ir labai gerai.
Konstitucinis Teismas išaiškino, kad socialliberalų "prastumta" biudžeto pataisa reikalauja, kad 2 proc. valstybės biudžeto lėšų būtų skiriami švietimo reikalams. Nuo kitų metų Vyriausybė skirstydama biudžetą galės neatsižvelgti į šią pataisą. Lyg kada nors labai atsižvelgdavo...
Švietimo sistemoje trūksta ne tik finansavimo. Labiausiai trūksta tvarkos ir racionalaus sistemos darbo, kaip ir beveik visose valstybinės institucijose. Iki šiol dar neaišku, kiek turės mokėti už mokslą nuo šių metų į valstybines aukštąsias mokyklas priimti studentai.
Nežinoma naujojo Mokslo ir švietimo įstatymo priėmimo data, neaiškus mokslo institucijų, kai kurių studijų programų ir doktorantų statusas.
Pakeitimai veja pakeitimus. Nesikeičia tik aukštųjų mokyklų dėstytojų algos. Ar daug surastumėte mūrininkų ar šaltkalvių, kurie sutiktų dirbti už 600 per mėnesį (į rankas), o aukštos kvalifikacijos suvirintojų ar technikų, kuris per mėnesį į rankas gautų apie 800 Lt? Ir be jokių vokelių ar premijų. O juk tokia yra vidutinė asistento ir mokslų daktaro alga Klaipėdos universitete.
Kvalifikuotų valstybinių universitetų specialistų atlyginimas nesikeitė nuo 1996 metų, dar nuo Vagnoriaus "antrojo" laikų. Ir ko paskui stebėtis, kad aukštos kvalifikacijos specialistai, užsienyje įgiję daktaro diplomus, negrįžta į Lietuvą? O ko čia grįžti? Pasiimti 800 litų alga ir negauti jokių laboratorijų, kurios būtinos biologams, fizikams ar genetikams?
Nenuostabu, kad pavasarį tarptautinė studijų kokybės vertinimo komisija neigiamai įvertino Vilniaus universiteto teisės programą. Mat teisės dėstytojai užsiėmę darbais, duodančiais didesnės materialinės naudos (tarkim, užsienio firmų konsultavimas ar advokato paslaugos) ir į studentus mažai bekreipia dėmesio.
Kartais įvaizdis, kaip teigia reklama, yra ne viskas, o Vilniaus universitetas yra susikūręs išskirtinį įvaizdį...
Daug kas priklauso ne nuo aukštųjų mokyklų, kurios formaliai turi autonomiją, norų, bet nuo ministerijos užkulisinių žaidimų. Tarkim, Klaipėdos universitete stojančiųjų į socialinių mokslų fakulteto verslo ir rinkodaros vadybos magistro studijas ir pasiryžusiųjų už jas mokėti buvo kelis kartus daugiau, nei buvo galima priimti pagal ministerijos "nuleistas" nuostatas.
Jeigu aukštajai mokyklai pritaikysime rinkos modelį, tai įsivaizduokite, kaip kokioje logistikos firmoje laukia 100 žmonių minia, pasiryžusių mokėti už paslaugą, bet direktorius įsako priimti tik 20. Kiti tegul ieško kitų, dažnai prastesnių, paslaugos tiekėjų.
Tokia sistema egzistuoja aukštojo mokslo sferoje. Mokantys už studijas studentai finansuoja fakultetų plėtrą ir duoda papildomų pajamų, kurias galima perskirstyti studijų tobulinimo tikslams.
Socialinių mokslų fakultetas priimtų visus norinčius. Ir auditorijų, kurios yra remontuojamos fakulteto vadovybės iniciatyvumo dėka, ir kompiuterinių klasių, ir dėstytojų - užtektų. Juolab kad žmonės nori studijuoti ir, svarbiausia, - gauti bakalauro ar magistro diplomą. Bet ne, negalima. Galbūt todėl, kad priešingu atveju nevalstybinės kolegijos nebegalėtų surinkti savo kontingento. Ir kas pasakys, kad Vilniaus koridoriuose tokia idėja nėra realizuota kažkokiais užkulisinių susitarimų būdais.
Yra ir kita versija. Galbūt Seimo nariai, vadovaujami Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Rolando Pavilionio, mano, kad negalima didinti mokamų vietų skaičiaus, nes mokslas turi būti prieinamas visiems. Kaip pagal Konstituciją. Bet vadovaujantis tokia logika švietimo sistema ir toliau skęs tame pačiame liūne, kuriame kapstosi šiandien.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą