Šventės sau

Šventės sau

Vienas ponas, tapęs senjoru ir gavęs skurdžią, kaip daugelis Lietuvos pensininkų pirmąją pensiją, visai neketino burbuliuoti piktindamasis, o savo sielos bičiuliams ir buvusiems kolegoms iškėlė balių. Į tą balių atėję ir studijų laikų bičiuliai jam įteikė klaipėdiečio poeto keturvėjininko, pedagogo, vaikus mokiusio Vytauto Didžiojo gimnazijoje tarpukario, o ir pokario Klaipėdoje, buriuotojo Salio Šemerio, kadaise sulaukusio brandaus amžiaus, sau pačiam sau parašytus priesakus. Jie ir tapusiam senjoru, ir visai pirmosios pensijos švęsti susirinkusiai kompanijai labai patiko. Patiko ir man. Gal ir mūsų laikraščio skaitytojams patiks. "Garsiosios jachtos "Tegu" kapitono, keturvėjininko 12 įsakymų SAU:

1. Kasdien 2 val. į gamtą, į girią, į pajūrį.

2. Tausoti akis: skaityti tik dienos šviesoje, ne prieblandoje ir ne vakare prie elektros apšvietimo.

3. Būti patenkintam tuo, ką turi.

4. Nereik ieškoti priekabių net ten, kur jų yra.

5. Nesierzelioti dėl nieko, tik stebėtis.

6. Būti mandagiam visur ir visada.

7. Neišlaidauti pinigų be reikalo: pirkti ne tą, ko reikia, bet tą, be ko negali apsieiti.

8. Rašyti sau ir savo malonumui.

9. Nesikūprinti prieš nieką.

10. Kurti, rašyti, kas man patinka, o ne tą, ko kiti nori.

11. Nebūti garbėtroška, bet būti vertam garbės.

12. Būti originaliam.

S.Š., 1961 m."

Iš tiesų S. Š. originalumo nestigo nei mokykloje, kurioje dirbo, nei gyvenime. Ir ypač poezijoje "su granata krūtinėje" . Tuose priesakuose sau - daug išminties, tinkančios ne tik brandaus amžiaus žmonėms. Jais neprošal vadovautis ir jaunuomenei, kuri dar daug ko nepatyrusi, kuri dar nežino, kas tai yra amžiaus našta. Kadangi tai buvo rašančio žmogaus priesakai sau, bet jais gali vadovautis ir turintys kitokių polinkių žmonės, - siuvinėjantys, paišantys, turintys polinkių į uogauti ir grybauti ir t.t. Juk kaip dažnai darom ne tai, ką norime, o tai, ką reikia. Ir darome todėl, kad taip norime ne mes patys, o nes iš mūsų tikisi kiti. Žodžiu, kūprinamės, norėdami pateisinti kažkieno lūkesčius - pradedant tėvais ir vaikais, baigiant kolegomis ir darbdaviais...

Taip, visi "ant Lietuvos" esame linkę dejuoti. Brandaus amžiaus žmonės visai pagrįstai dėl skurdžių pensijų, gyvenimo kokybės ypač aimanuoja. O juk galėtume kasdien surengti sau šventę su mažyčiais, daug nekainuojančiais, o ir visai nekainuojančiais ritualais. Tokių brandaus amžiaus žmonių, sugebančių kasdien švęsti tik nepagalvokite, kad su alkoholiu, pažįstu. Švęsti obelų žydėjimą, švęsti dabar jau bebaigiančių kristi lapų grožį. Svarbu, kad šalia būtų žmogus, kuris mėgstų tai, ką mėgstate jūs. Gal šie S. Šemerio priesakai sau bent kiek prasklaidys ir niūrius jausmus, ir labai dažnai pagyvenusiam žmogui atšiaurią kasdienybę? Arba "užves ant minties", kokius įsakymus galėtumėte pasirašyti sau. Beje, S. Šemerys nei prieškariu, nei ypač pokariu gerovėje nesivartė kaip inkstas taukuose...

Tel. 49 34 35 darbo dienomis nuo 10 iki 13 val. el p. [email protected]

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder