Taigi, tam prašančiam pagalbos sukurti tekstą VE skaitytojui ir sakau, kad duotų "kabliuką", kuris pritrauktų ir tekstą - ką tas žmogus mėgsta, kokios jo svajonės, kokie pomėgiai. "Tai kad nežinau", - prisipažino jis. Bet tas žmogus jam yra labai padėjęs gyvenimiškose situacijose. O už kelių dienų - jo jubiliejus. Tai jis norįs labai gražiai jį pasveikinti. Na, abu, gerokai pasukę galvas, kažką bendrom jėgom sugalvojome. Po kelių dienų tas VE skaitytojas vėl paskambino, pranešdamas, kad sveikinimas labai patikęs, ir jis esąs labai dėkingas už pagalbą.
Prisimindama tas "storones", kuriant gimtadienio tekstą, socialiniame tinkle skaitau gimtadieninius draugų sveikinimus: "su tortadieniu, su gimimo diena." Arba ir išvis - tik "su". Nors socialiniame tinkle besimakaluojantys vadinasi draugais, bet kuo tie draugai gyvena iš tiesų, menkai tesigaudoma. Ir dažnai "atsiperkama" tortadieniais. Bent kiek labiau pasukame galvas tik tuomet, kai draugaujame ne tik virtualioje erdvėje, bet ir gyvenime.
Užtat labai nustembu, kai tokiu atveju vėlgi aptinku tuos tortadienius. Kai, tarkim, nuo tų tortų sveikinamąjį net purto. Ir jo gimtadieniai švenčiami be tortų. Arba ir išvis nešvenčiami. Na, "paukščiukas" - pasveikinau. O dėl to tortadienio sveikinamajam nei šilta, nei šalta, nei kokie šilti jausmai užplūsta. Formalumas, ir tiek. Ir kaip sušildo tekstai, skirti visai net ne tau, o kam nors kitam - su polėkiu, su gilia gyvenimiška prasme arba bendra gyvenimiškų sveikintojo ir sveikinamojo situacijų patirtimi, pridedant ir nuotrauką.
Bet juk dabar gyvename labai sparčiais "apsisukimais". O prasmingesnis sveikinimas reikalauja "pakrapštyti smegeninę", t. y. gaišti laiką. Štai ir išeitis - tortadienis. Jeigu "pakrapštyti smegeninės" neišeina, na, pasitelkite bent jau internetinius, paruoštus linkėjimus gimtadienio, vestuvių ar krikštynų proga. Tikrai ten galima atrasti ir pritaikyti, kas tiktų tam ar tiems sveikinamiems žmonėms. Bet vis dėlto, tai irgi nebus nuo jūsų, bet kažkieno kito širdies. Tiems, kuriems pristinga įkvėpimo ko nors linkėt žmogui, iš savo gautų linkėjimų skrynutės ištrauksiu keletą kažkada labai patikusių: "Linkiu, kad ūkis klestėtų, pinigai byrėtų, priešai tylėtų, įstatymai padėtų, artimieji mylėtų, draugai neišsižadėtų. Ir gyventi būtų tiesiog palaima"; "Sako, senstančiu save gali laikyti tada, kai žvakutės kainuoja daugiau nei tortas.
Tad linkiu nusipirkti labai brangų tortą ir nesukti galvos nei dėl tų žvakučių, nei dėl tų metų." Ir palinkėjimas, tinkantis labai įvairioms progoms: "Nesigailėkime to, kas buvo, nespėliokim, kas bus, branginkim, ką turim." Gal tie ištraukti palinkėjimai irgi ne kūrybos Himalajų viršukalnės. Bet vis geriau už tuos tortadienius, "hepibiozdus". Nuoširdžiai linkėčiau juos ištrinti iš savo smegeninių "failų"... O kokius "pakabinusius" palinkėjimus iš savo atminties skrynučių išsitrauktumėte Jūs?
GRAŽINA
Rašyti komentarą