Šuo gyveno ir gyvens su žmogumi.

Atviras laiškas Klaipėdos miesto deputatams

Klaipėdiečiai laiko visokiausių veislių šunis. Daugeliui šuo yra ištikimiausias draugas ir šeimos narys, dažnai gelbstintis nuo vienatvės, nuraminantis liūdesio minutę, suprantantis šeimininko būseną šiam sunegalavus.
Noriu pakalbėti apie tą miesto žmonių grupę, kuri nelaiko didelių ir agresyvių šunų. Daugelis turi pudelius, pekinesus ir kitus mažųjų veislių šunis ar įvairiausius mišrūnus, liaudiškai vadinamus kiemterjerais. Bet koks šuo reikalauja nuolatinės priežiūros. Labai sveikintinas dalykas, kad miesto deputatai galų gale patvirtino Gyvūnų laikymo taisykles Klaipėdos mieste.
Keliu abi rankas už tai, kad kiekvienas šeimininkas surinktų savo šuns ekskrementus, bet nesuprantu vieno dalyko - kodėl už visą prišiukšlintą miestą atpirkimo ožiais norite padaryti nesugebančius apsiginti šunelius? Reikia vienodai reikalauti iš visų šiukšlintojų: tiek iš rūkalių už numestą nuorūką, tiek iš valkatų už išverstus konteinerius, tiek iš alaus mėgėjų už sudaužytus butelius ir t. t.
Tačiau taisyklėse yra punktų, kurių aš visiškai nesuprantu. Man neaišku, kodėl draudžiama šunis vedžioti skveruose, Smiltynėje ir kitur. Aš viešai noriu paklausti miesto deputatų - jeigu šeimininkas surenka savo šunelio ekskrementus, tai koks tada tikslas drausti juos vedžiotis po miestą? Galų gale, kur deklaruojamasis liberalaus miesto statusas? Be to, draudimais niekas teigiamų rezultatų nepasiekė, jei tas draudimas kertasi su žmogiška logika. Kaip pavyzdį galiu pateikti Skulptūrų parke kabantį ženklą, draudžiantį vedžioti šunis. Ir kas iš to? Ogi nieko! Paprasčiausiai į jį niekas nekreipia dėmesio. Su naujais draudimais bus tas pat - jų nebus paisoma, tik bus kiršinamos šunų šeimininkų ir jų neapkenčiančių žmonių grupės. Jau dabar šunų priešininkai gina savo namų teritoriją apmėtydami šunis ir jų šeimininkus kiaušiniais ir akmenimis. Sušvelninti šią priešpriešą galima tik griežtais reikalavimais surinkti šunų išmatas, o ne draudimais.
Dar norėčiau pakalbėti apie šunų vedžiojimo aikšteles, kurios, valdininkų manymu, yra panacėja nuo visų šunų keliamų bėdų. Kalbėsiu apie dvi tokias aikšteles - Skulptūrų parke ir Danės skvere prie "Telekomo". Visų pirma atėjimas iki aikštelės. Šeimininkas su savo augintiniu eis artimiausiu keliu, ir kaip Jūs, ponai deputatai, nustatysit, ar jis vaikšto po parką (skverą), ar eina į šunų vedžiojimo aikštelę? Štai čia glūdi didžiulių konfliktų pradžia. Antra, ar nors trumpam galite įsivaizduoti, kaip Skulptūrų parko šunų vedžiojimo aikštelėje vienu metu 20x20 kv. m plote bus vedžiojami pudelis, vilkšunis, pitbulis ir dar keletas šunų? Aš buvau įvykio, kai pitbulis užpuolė vargšą mažą šunelį (gerai, kad ne žmogų), liudytojas. Nelinkėčiau to niekam pamatyti. Baimė dėl savo ir šuniuko sveikatos atbaido nuo tų aikštelių, todėl tenai mažai kas lankosi, o vedžioja šuniukus kur papuola, kad tik savo kelyje nesutiktų piktų šunų.
Daugelis gyventojų su savo šuneliais bėgioja. Paaiškinkite man, ponai deputatai, kaip bėgioti po tą 20x20 kv. m aikštelę tarp šunų ir įvairiausių kliūčių? Be to, tas šunų aikšteles galima pavadinti tik vasaros sezono aikštelėmis. Sutrumpėjus dienai žmonės nebevaikšto Skulptūrų parke, o Jūs gūdų rudens vakarą norite mane ir kitus žmones su šuniukais suvaryti į aikštelę, kuri visiškai neapšviesta. Ir vėl nesusipratimas - kaip vykdyti nutarimą šunis vedžioti tik tam skirtose vietose? O kaip bus žiemą, kai daug prisnigs? Miesto kiemai ir šaligatviai nebevalomi, o apie šunų vedžiojimo aikšteles nieks ir nebegalvoja.
Štai taip, ponai deputatai, iš Jūsų patvirtintų taisyklių išeina šnipštas, nes jos neapgalvotos ir neįvykdomos. Galų gale, o kur mano ir mano šuns teisės? Už ką aš moku kas mėnesį 6 Lt, jei mano šuo beteisis? Kur nueina tie pinigai ir kaip jie panaudojami?
Ponai deputatai, primenu Jums, kad šuo gyveno ir gyvens su žmogumi. Galima juos labai mylėti ir dar daugiau neapkęsti, bet jie vis vien bus su mumis.