Į pensiją išleidžiamas Lietuvos banko valdytojas Reinoldijus Šarkinas gaus 160 tūkst. litų išeitinę kompensaciją.
Viskas teisėta. Kuo didesnis atlyginimas, tuo didesnės išeitinės kompensacijos. Kompensuojame ir susikompromitavusiems, postus praradusiems merams. Kompensuojame ir seimūnam, už tai, kad jų naujai kadencijai neišrenkame. Eilinis Lietuvos gyventojas tarsi kaltas, ir kaltas. Vis turi kam nors už ką nors kompensuoti. Už ką? Tarsi kažką labai nuskriaudė.
Tarkime, eilinė eilinio miestelio gyventoja Stasė nutartų paklausti: “Kuo aš prasikaltau ponui Reinoldijui? Kada aš poną Reinoldijų įžeidžiau ar įskaudinau? Tai kodėl aš turiu kompensuoti už tai, kad Lietuvos banko valdytojai keičiasi? Juk ne aš juos kaitalioju. Tikrai ne aš, galiu persižegnoti”.
Galima pamanyti, kad didžiulius atlyginimus gavę žmonės, pasibaigus kadencijai, masiškai drožtų į labdaros valgyklėles. Jei sriubos čia negautų, drožtų prie šiukšlių konteinerių. Neišgalėtų susimokėti už elektrą ir varškę. Imtų kalėdoti prie Aušros vartų. Ne, negalima leisti, kad mūsų elitas būtų pažemintas. Telieka kaboti aukščiau. Virš suvargusios ir nuvargintos Lietuvos.
Kas teisėta, nebūtinai yra teisinga. Tarkime, susikompromitavo miesto ar rajono meras. Arba nebuvo perrinktas naujai kadencijai seimūnas. Už ką jiems kompensuoti? Už tai, kad prarado rinkėjų pasitikėjimą? Jei taip, kompensuokime ir lenkų futbolo sirgaliams, nuniokojusiems Kaune stadioną. Surinkime po litą visiems vagims ir banditams, nes jie irgi prarado padorių piliečių pasitikėjimą. Eilinis mokesčių mokėtojas, matyt, reikalingas tik tam, kad kompensuotų politiniam, finansiniam, teisiniam elitui už tarnystėje patirtus vargus. Tarsi elitas tarnystę praleido sunkiųjų darbų kalėjime skaldydamas akmenis. Ir be perstojo žeminamas, ujamas, mušamas.
Gal kompensuokime demokratiškiau? Piliečiai tegul kompensuojamam asmeniui patys siunčia finansines perlaidas į nurodytą sąskaitą. Tegul žmonės patys įvertina, kiek buvo vertas konkretaus asmens darbas. Seime, banke, teisme ir t.t. Štai nutars eilinė šeimyna savaitę nevalgyti mėsos. Sutaupys keliolika litų, kad atsiprašytų eksseimūno -ausko. “Atleiskite, kad neišrinkome. Savaitgalį buvome išvykę į daržą. Liūdinti - aičio šeima. Amen.”
Kita vertus, apie kokius bendrus mūsų tautos namus, apie mūsų bendrą Lietuvos valstybę galime kalbėti? Ar patriotiška visomis progomis griebti pačius riebiausius kąsnius nuo bendro stalo, kai kiti tavo tautos nariai skursta? Ir puikiai žinai, kad skursta. Nes jiems prie bendrojo stalo neliko net vietos.
Cinizmas privalo turėti bent šiokias tokias ribas. Bent suvaidinti, kad jaučia ribą. Turėti bent šiokius tokius moralinius stabdžius. Bet kur ta riba? Jei eilinių gyvenimai sutraiškomi nepakeliamais mokesčiais, kad už juos būtų galima kompensuoti elitiniams.
O kas kompensuos žmonėms, priverstiems emigruoti? Nors niekada to nenorėjo. Kas kompensuos žmonėms, kuriems jau koktu stebėti, kaip elitas gyvena ne Lietuvoje, o iliuzijoje. Nuo godumo riebaluotomis akutėmis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą