Smetoniška konservatorių abėcėlė

Smetoniška konservatorių abėcėlė

„ä ą ā á å ã ă æ ć ç ð ē ě é è ġ ħ í ī ý ķ ł ļ ń ņ ň õ ö ó ò ø þ ř ś ş ß ţ ü ů ú w ż x q“, - Seimas užsimojęs tokiomis raidėmis papildyti lietuvišką abėcėlę. O šią beprotybę laimina ne bet kas, o VU Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona.

Pasakykite man, kodėl Seimo vicepirmininkas Česlovas Stankevičius, Tėvynės sąjungos niekada neišdavęs jos narys, nūnai iki rinkimų nelikus net  pusmečio, pakišo savo partijai kiaulę - užregistravo įstatymo projektą, kuris į lietuviškus pasus ir kitus dokumentus įleis svetimas abėcėles, kurių pagrindas yra lotyniški rašmenys. Kitaip tariant, tai, ko taip aistringai reikalavo lenkai.

Tarp Stankevičiaus siūlymo ir lenkų reikalavimų, žinoma, yra tam tikras skirtumas. Lenkai reikalauja tokią abėcėlę įleisti į Lietuvos piliečių lenkų dokumentus, o Stankevičius siūlo tokią privilegiją suteikti tik užsienio piliečiams, susituokusiems su lietuvaitėmis. Esą kad nekiltų nesusipratimų sprendžiant įvairius turtinius klausimus, kilusius tarp, pavyzdžiui, vokiečio  Günter’io Wolf’o ir jo žmonos, irgi, pavyzdžiui, Šarūnės Volf, Volfienės ar Volfės. Esą būtina, kad Wolf’o žmona dokumentuose būtų Scharune Wolf.

Tai jeigu jau tau, Günter’i Wolf’ai, taip svarbu, kad tavo mylimoji, pavyzdžiui, mėlynakė lietuvaitė Šarūnė Ščebedaitė, tapusi tavo žmona, būtų į pasą įrašyta vokiškomis raidėmis, reikėjo vežtis ją į savo Hamburgą ir ten tuoktis. Ir jokių problemų, jokių invazijų į lietuvišką abėcėlę, kuri mums, lietuviams, yra neliečiama. Ir nebūtų reikėję Česlovui Stankevičiui dėl tavęs, Günter’i, būsimųjų Seimo rinkimų ugnyje deginti Tėvynės sąjungos. Tu turbūt net nežinai, kad lietuvis nemėgsta, kai kas nors kėsinasi į jo kalbą. Kėsinosi Tarybų Sąjunga, atšiaurus vėjelis į ją dvelkia nuo Europos Sąjungos, o dabar ir Tėvynės sąjunga su tavo Stankevičiumi nusispjovė į lietuvišką raidę  ir pasą. Ar tu suvoki, Günter’i, ką padarei Lietuvai - po rinkimų ji gali virsti paukšte be vieno sparno. Be dešinio. Yra, tiesa, viena kita dešinioji jėga. Tik kokia ten jėga - kelios skystos plunksnelės. Taigi šitaip, vienu sparnu, mes niekur nenuskrisime.

O gal tavęs nėra, Günter’i? Gal tu tik Česlovo Stankevičiaus pramanytas? Gal po Wolf’o kauke paslėptas kokio nors kito Česlavo veidas. Tiesą sakant, aš ir nežinau, kuris jų šitame revanšizmu dvokiančiame žaidime yra svarbesnis. Žinau tik, kad jeigu Stankevičiaus sumanymas būtų realizuotas, ir iki lenkiškų rašmenų Lietuvos piliečių lenkų dokumentuose jau būtų likęs ne sieksnis, o tik sieksnio vaikas - sprindis.  Günter’i Wolf’ai,

Esu įsitikinęs, kad lenkiško veido po Wolf’o kauke nepastebėjo ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona, nes kai „Respublika“ paskelbė apie Stankevičiaus užregistruotą įstatymo projektą, dekanas nepasinaudojo proga per vieną TV kanalą nepasakyti: „Šiuo atveju Stankevičius /.../ yra šimtu procentų teisus“.

Ir dar pliurptelėjo (tai, ką dabar cituosiu, jis pats pavadino „pliurpimu“): „Iš tikrųjų čia yra viskas daug paprasčiau. Jeigu mes turime tas „W“, „X“, „A“ su rutuliukais, „O“ su dvitaškiukais ir taip toliau - visa tai gali būti varduose ne tik žmonių, bet ir miestų, kurie neturi tradicijos, aišku, dar kokių nors vietovardžių, kurie be tradicijos, prekių ženklų visokiausių. Jie gali būti“.

Atsiprašau, dekane. Bet labai gerbdamas jus, kaip ne davatkišką, o sąmoningą lietuvių tautos ir kalbos prižiūrėtoją, negaliu sau leisti nepastebėt, kad mes dar neturime tų jūsų minimų „W“, „X“, „A“ su rutuliukais, „O“ su dvitaškiukais“. Judu su Stankevičiumi, Gelūnas su Donskiu, Emanuelis su Marku ir grupė draugų Vilnijoje dar tik stengiasi, kad mes visa tai turėtume. Aš pabandžiau susirasti tekstų, parašytų įvairiomis Europos kalbomis, kurių abėcėlių pagrindas yra lotyniški rašmenys. Tai štai vien tik „A“ su skirtingais rutuliukais suradau septynias: ä ą ā á å ã ă. Pabandykite, dekane, įsivaizduoti, kaip koks nors Merkinės seniūnijos valdininkėlis ar Švendubrės seniūnaitis ims analizuoti, kokį „rutuliuką“ pritaikyti pažymai, kurios paprašė už vokiečio, latvio, dano, čeko, portugalo ar rumuno nutekėjusi jo kraštietė. Ji pati paklys tuose „rutuliukuose“. Bendrame Tėvynės chaose mums dar šito raidžių chaoso labiausiai ir trūko.

Peržiūrėjęs vos po vieną tekstelį tik vokiečių, lenkų, latvių, estų, čekų, danų, islandų, ispanų, italų, portugalų, prancūzų, rumunų, makedonų kalbomis suradau 44 raides, pretenduojančias ir Stankevičiaus bei Smetonos proteguojamas į lietuviškus dokumentus. Štai visa smetoniška Tėvynės sąjungos kolekcija - dovana Lietuvai:

ä ą ā á å ã ă æ ć ç ð ē ě é è ġ ħ í ī ý ķ ł ļ ń ņ ň õ ö ó ò ø þ ř ś ş ß ţ ü ů ú w ż x q

44 svetimos raidės. Tai dabar jau mūsų abėcėlėje bus 76 raidės ir lietuviškos joje sudarys 42 proc.? Manau, daugiau, nes už borto dar liko daug daug mano netyrinėtų kalbų.

Vežkis, oi, vežkis, Günter’i Wolf’ai,  savo mėlynakę Šarūnę į Vokietiją tuoktis. Paimk ir mane. Nesiperšu į piršlius, nors šį amatą jaunystėje neblogai mokėjau. Man tik norėtųsi pamatyti, kaip Hamburgo valdininkas ar valdininkė bandys į sutuoktuvių liudijimą įrašyti tavo mėlynakės mergautinę pavardę: „Schtschebedaite“. Taigi ne į sutuoktuvių liudijimą, o į Gineso rekordų knygą reikėtų rašyti pavardę su septyniomis priebalsėmis iš eilės. Septyniomis, bet vokiškomis. Juokinga? Bet garbinga ir gerbtina.

Gaila, kad tavęs, Günter’i Wolf’ai, nėra. Kad tu tik Stankevičiaus išgalvotas. O jo užregistruotas įstatymo projektas yra tikras. Geriau jau būtų atvirkščiai.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder