Istorinis žvilgsnis į šį ažiotažą negali nesukelti šypsnio. Galiu ir klysti dėl skaičiaus, tačiau tai jau mažiausiai trečias atvejis, kai ūkio ministras yra apkaltinamas viešųjų ir privačių interesų supainiojimu. 2005 m. birželio mėnesį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažino, kad tuometinis ūkio ministras Viktoras Uspaskichas pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą. Darbo partijos įkūrėjas tada nieko nelaukdamas ne tik atsistatydino iš ministro posto, bet ir atsisakė Seimo nario mandato. Pastarąjį žingsnį tada kai kas aiškino tuo, kad ponas Viktoras bijojo apkaltos proceso, kuris esą galėjo atskleisti dar daugiau negerų dalykų.
Kitas ūkio ministras, kurį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažino supainiojus viešuosius ir privačiuosius interesus, buvo Tėvynės sąjungos atstovas Dainius Kreivys. Tai buvo 2011 m. kovo mėnesį. Šis politikas tada irgi atsistatydino, tačiau skirtingai nei V. Uspaskichas, jis pasinaudojo įstatymo suteikta teise ir komisijos sprendimą apskundė teisme. Pirmiausia D. Kreivys kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau šis atmetė politiko skundą ir nepanaikino nepalankaus jam tarnybinės etikos komisijos nutarimo. Tada atkaklusis eksministras kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą – į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris irgi priėmė tą patį, bet jau galutinį sprendimą.
Jeigu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažins Birutę Vėsaitę supainiojus viešuosius ir privačiuosius interesus, šis atvejis nuo pirmųjų dviejų skirsis pirmiausia tuo, kad tada V. Uspaskichas protegavo savo verslą, o D. Kreivys – savo motinos verslą. Apie dabartinės ūkio ministrės verslą nekalbama, ji kaltinama tik tuo, kad priėmė privačios bendrovės pasiūlytą patogesnę kelionę.
Politinis žvilgsnis į šį sujudimą kelia keletą klausimų. Viena vertus, būtų keista, jei parlamento opozicija nepasinaudotų valdančiosios koalicijos klaidomis ir nesirinktų sau pliusų, todėl opozicinės partijos – Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis – tai ir daro. Tačiau kita vertus, kodėl opozicija imasi teisėjo vaidmens? Kodėl nepalaukia Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo?
Kitas klausimas: kodėl Darbo partija elgiasi lyg būtų opozicijoje socialdemokratams? Kodėl jos lyderiai siūlo ūkio ministrei atsistatydinti nelaukiant tarnybinės etikos komisijos sprendimo? Gal tai mažytis „darbiečių“ kerštas socialdemokratams?
Pabaigai – etinis žvilgsnis. Prieš dešimt metų lietuviškai buvo išleistas straipsnių rinkinys „Valstybės tarnautojų etika“, kurio autoriais yra pasaulinio garso politikos ir viešojo administravimo mokslininkai. Pats pirmasis šio rinkinio sakinys skamba taip: „Pagrindinė šiuolaikinių valstybės tarnybos etikos diskusijų tema yra įgaliojimų veikti savo nuožiūra vykdymas.“ Visi suprantame, kad prie kiekvieno valstybės pareigūno prievaizdo nepastatysi, kad viso jų elgesio į taisykles nesurašysi, todėl dažniausiai jie veikia savo nuožiūra. Tačiau čia pat iškyla klausimas: kaip jie veikia? Ūkio ministras V. Uspaskichas savo nuožiūra protegavo nuosavą verslą, ūkio ministras D. Kreivys savo nuožiūra padėjo motinos verslui, ūkio ministrė B. Vėsaitė savo nuožiūra pasirinko skristi ne reisiniu, bet privačiu lėktuvu.
Tačiau kaip yra su tokios veiklos vertinimu? Kada yra nuoširdūs Tėvynės sąjungos lyderiai – dabar, kai jie smerkia B. Vėsaitę, ar tada, kada jie D. Kreivį, kurio kaltę pripažino ne tik Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, bet ir dviejų instancijų administraciniai teismai, įtraukė į Seimo rinkimų sąrašą?
Kokios bebūtų ūkio ministrės skrydžio į Kazachstaną pasekmės, jau dabar aišku, kad šis ministro postas yra ypač slidus, nes labai daug ir labai galingų verslo interesų apie jį sukasi.
Komentaras skambėjo per LRT radiją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą