„Turtingi žmonės yra sveikesni ir gyvena ilgiau. Tai įrodyta moksliniais tyrimais.“
Dabar apie šią citatą – mokslas nerado tiesioginio ryšio tarp turtingumo ir ilgesnės gyvenimo trukmės. Tai ką kartoja žurnalistas yra statistiniai duomenys, kas yra tik dalis tiesos. Tarp neturtingų ar nelabai turtingų yra ne mažiau šimtamečių, nei tarp turtuolių. Gal santykis kiek kitoks, bet ne čia esmė.
„Moksliniais tyrimais įrodyta, kad mažai uždirbantys ir kiti žemo socialinio sluoksnio atstovai yra gerokai ligotesni, serga net dešimt kartų daugiau ir dažniau už turtinguosius.“
Ir vėl netiesa. Situacija gerokai sudėtingesnė, nei mums pateikia ši žurnalistė. Tiesa, čia jau reikia mąstyti ir analizuoti. Taigi, pradėti reikia nuo mokslinių galimybių. Sveikas protas, kiek sveikas jis bebūtų, Žemę mato vienaip, o astronomija ir geografija sako kitaip.
Dabar keletas minčių remiantis JAV pajamų ir turto bei sveikatos ryšių tyrimais. Aišku, kad yra įvairių mechanizmų, kuriais pajamos įtakoja sveikatą. Jie gali būti padalinti į klinikinius, elgesio ir aplinkos veiksnius. Pastarieji du dažnai glaudžiai susiję.
Neturtas nėra vienalytis. Mieste esti benamių, kurie neturi nieko, išskyrus save. Tai, ko gero, mažiausiai turinčių grupė. Kitas sluoksnis: gaunantys mažas pajamas arba turintys didelių išlaidų. Pirmas pavyzdys – maža pensija, antras pavyzdys – daugiavaikė šeima. Tai ryškiausias sluoksnis, kuris dažniausiai yra neturtingas.
Antra grupė yra plačiausia – nuo nedidelės dviejų ar trijų asmenų šeimos, gyvenančios mažame miestelyje iki universiteto rektoriaus ar ligoninės vyriausiojo gydytojo. Dažniausiai jie vadinami viduriniąja klase.
Turtingiausių grupė yra mažai skaitlinga, nesigilinsiu į realius dydžius, nes tai dažnai tik keli procentai ar dar mažiau.
Reikia dar matyti, kad ne tik grupės, bet ir asmens socialinės vaidmuo keičiasi. Todėl apibendrintai vertinti sudėtinga ir įvedamas naujas suvienytas socialinės ir ekonominės padėties kriterijus. SES (socialinis ekonominis statusas) suprantamas kaip prieiga prie išteklių, visų pirma pajamų, profesijos ir švietimo, kurie yra būtini gerai sveikatai pasiekti ir išlaikyti ( Shavers, 2007).
Taigi, ką trukdo, stabdo pajamų ir turto nepriteklius. Nekalbėsiu apie Afriką ar Aziją, nes jos tolokai, žiūrėkime ką turime Lietuvoje ar kitose Europoje šalyse. Pirma, kas krenta į akis, yra tam tikrų grupių susidarymas (benamių, asocialų) apibrėžtose vietose: miesteliuose, kaimuose ar net stovyklose.
Pradėsiu nuo vaikų. Gana naujas tyrimas padarytas Europoje rodo, kad vaikų skurdas auga net turtingose šalyse (https://www.euractiv.com/section/social-europe-jobs/news/child-poverty-on-the-rise-even-in-rich-eu-countries/) Pavyzdžiui, nuo 2008 m. vaikų skurdo lygis Airijoje, Kroatijoje, Latvijoje, Graikijoje ir Islandijoje išaugo daugiau nei 50 % ( Georgi, 2014 ). Be to, UNICEF pranešime (2012) teigiama, kad „nesugebėjimas apsaugoti vaikų nuo skurdo yra viena iš brangiausių klaidų, kurias visuomenė gali padaryti. Žinoma, kenčia vaikai, tačiau jų tautos taip pat turi mokėti labai didelę kainą - mažesnius įgūdžius ir našumą, mažesnius sveikatos ir švietimo pasiekimus, didesnę nedarbo ir priklausomybės tikimybę, didesnes teismų ir socialinės apsaugos sistemų išlaidas ir nuostolius.
- 1. Maistas. Sveikas maistas ir reguliarus valgymas mažiau būdingas neturtingiems ir jų šeimoms.
- 2. Švietimas. Vaikų mokymas prestižiniuose darželiuose ar mokyklose – turtingesniųjų privilegija. Tai dažnam užtikrina aukštesnę žinių kokybę ir platesnes galimybes rinktis būsimas profesijas, t.y., konstruoti savo ateitį. Aišku, kad vaikų būsimai profesijai ženklią įtaką turi pačių tėvų užsiėmimai, šeimos dydis, galimybės vaikų priežiūrai ir įgūdžių formavimui bei ugdymui.
- 3. Sveikata. Turtingesni tėvai gali užtikrinti geresnės kokybės tiek skubios, tiek ilgalaikės sveikatos priežiūrą.
- 4. Socialinė aplinka. Vaikai leidžia laiką ne tik savo šeimoje, bet ir gatvėje, kieme. Žemesnio lygio aplinkoje dažniau kuriasi asocialios grupės, formuojasi ir asocialus elgesys. Tai skatina anksti pradėti rūkyti, gerti alkoholį, susipažinti su narkotikais bei seksualiniu gyvenimu.
Šie pagrindiniai faktoriai formuoja asmens sveikatą vaikystėje, ir jos rezultatai išlieka iki pat senatvės.
Kitas svarbus veiksnys yra ribotas mobilumas ir nyki aplinka. Tabakas, degtinė, „kokteiliai“, prostitucija, narkotikai ir banditizmas labiausiai ieško tokios aplinkos, kai žmonės neturi strateginių interesų, juos tenkina čia ir dabar. Tai ir geografiškai, ir visuomeniškai gana uždari regionai ar grupės. Ištrūkti iš šio rato gali tik vienetai, o dauguma išlieka vietoje. Nedetalizuosiu kitų šiame faktoriuje esančių veiksnių, nes jų ne vienas, tik aišku, kad nei ligų ar sirgimų profilaktika ar net medicinos paslaugos čia nebus labai aukštos kokybės.
Žmogui senstant, sveikatos skirtumai tampa akivaizdūs. Dirbę fizinį darbą ir mažesnes pajamas gavusieji trokšta fiziškai pailsėti. Organizmo jėgos senka ir nyksta. Pagerinti sveikatą šiame amžiuje sunku, tačiau išlaikyti – įmanoma. Tiesa tam reikia neribotų pastangų ir ribotų resursų.
Viena iš svarbiausių mokslininkų, tiriančių sveikatos ir skurdo sąryšius, išvada yra tokia: „Socialinė nelygybė, t.y. nevienodas švietimo, materialinės gerovės ar profesinės padėties pasiskirstymas, gali būti matuojamas konkrečiais laiko momentais, tačiau asmens socialinė ir ekonominė padėtis (SES) vystosi ir keičiasi per visą gyvenimo laikotarpį. Šie pokyčiai gali būti suprantami kaip procesas su kritiniais laikotarpiais ir perėjimais. Sveikatos nelygybė - sistemingi sveikatos ir mirtingumo skirtumai tarp skirtingų SES grupių - taip pat gali būti aprašyti konkrečiais laiko momentais. Tačiau sveikata taip pat yra gyvenimo kurso procesas, kurį lemia fiksuotos individualios savybės, socialinės įtakos, elgesys ir instituciniai nustatymai; ji taip pat turi kritinių laikotarpių, priklausomybių nuo kelio ir problemų kaupimo arba atsigavimo. Mes tiriame, kaip šie du procesai daro įtaką vieni kitiems, ar keliai iš SES į sveikatą turi daugiau aiškinamosios galios nei keliai nuo sveikatos prie SES, ir ar šie pokyčiai vyksta per visą gyvenimą“. https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1040260818300261
Vytautas VALEVIČIUS
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras
Rašyti komentarą